Venų varikozė dažnai vis dar laikoma estetine problema, nors iš tiesų tai – lėtinė liga, galinti ilgą laiką progresuoti beveik nepastebimai. Dėl to daugelis žmonių pagalbos ieško tik tada, kai pakitimai tampa akivaizdžiai matomi ar pradeda stipriau varginti kasdienybėje.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Vakarė Jokubaitytė-Tunkevičienė sako, kad kuo anksčiau atpažįstami pirmieji požymiai, tuo daugiau galimybių pristabdyti ligos eigą ir išvengti komplikacijų.
„Venų varikozė išsivysto tada, kai dėl sutrikusios kraujotakos venų sienelės praranda elastingumą, išsitempia ir išsiplečia. Dažna klaida – laukti, kol ant kojų atsiras ryškiai išsiplėtusios venos ir tik tada pradėti ieškoti pagalbos“, – sako vaistininkė V. Jokubaitytė-Tunkevičienė.
Liga prasideda ne nuo išryškėjusių venų
Pasak vaistininkės, pirmieji venų varikozės požymiai dažniausiai būna nežymūs ir įprastai pasireiškia kojų diskomfortu. Gali būti jaučiamas sunkumas, tempimas, nuovargis, ypač artėjant vakarui, gali tinti kulkšnys, atsirasti niežulys ar naktinis mėšlungis.
„Venų varikozė skirstoma į šešias stadijas. Pirmosiose stadijose ilgainiui atsiranda ir matomi pakitimai – smulkūs kapiliarų tinklai ar paviršinės venos. Dar vėliau išryškėja stambesni venų mazgai, dažnėja kojų tinimas, o ligai pažengus gali atsirasti ir odos pokyčių. Oda ties blauzdomis gali tapti sausesnė, plonesnė, jautresnė, gali atsirasti pigmentacijos pakitimų, o pažengusiais atvejais – net sunkiai gyjančių žaizdų“, – sako V. Jokubaitytė-Tunkevičienė.
Ji priduria, kad pirmieji venų varikozės simptomai dažnai pasirodo 25–40 metų žmonėms, tačiau ligos išsivystymui įtakos turi ne vien amžius. Riziką didina paveldimumas, ilgas stovimas ar sėdimas darbas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris bei įprotis ilgai būti vienoje padėtyje.
„Moterims papildomos įtakos gali turėti hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, nėštumas ar menopauzė, todėl ši problema joms nustatoma dažniau. Vis dėlto su venų varikoze susiduria ir nemaža dalis vyrų, tačiau dėl rečiau pastebimų ar ilgiau ignoruojamų simptomų jie neretai kreipiasi jau ligai pažengus“, – teigia „Camelia“ vaistininkė.
Ankstyvose stadijose labai svarbu tai, ką darome kasdien
Vaistininkė pabrėžia, kad venų varikozės valdymas priklauso nuo ligos stadijos. Ankstyvose stadijose galima veiksmingiausiai sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti savijautą, o vienas svarbiausių dalykų – reguliarus judėjimas.
„Sutrikus venų vožtuvų veiklai, kraujas pradeda tekėti netaisyklinga kryptimi ir kauptis paviršinėse kojų venose, todėl atsiranda didesnis spaudimas venų sienelėms. Judant dirba blauzdų raumenys, kurie padeda veniniam kraujui lengviau grįžti aukštyn, todėl ilgas sėdėjimas ar stovėjimas vienoje vietoje venoms nėra palankus. Dėl to rekomenduojama dažniau vaikščioti, daryti pertraukas darbo metu ir vengti ilgo nejudrumo“, – aiškina vaistininkė.
Pasak V. Jokubaitytės-Tunkevičienės, prie savijautos pagerėjimo gali prisidėti ir kojų pakėlimas vakare po dienos krūvio, taip pat atsargesnis santykis su karščiu, nes karštos vonios, pirtys ar ilgas kaitinimasis kai kuriems žmonėms gali dar labiau sustiprinti simptomus.
„Svarbų vaidmenį atlieka ir subalansuota mityba. Tam tikri vitaminai ir biologiškai aktyvios medžiagos prisideda prie kraujagyslių būklės palaikymo. Pavyzdžiui, vitaminas C svarbus kolageno sintezei, todėl prisideda prie kraujagyslių sienelių tvirtumo, vitaminas E veikia kaip antioksidantas ir padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų, o bioflavonoidai gali padėti stiprinti venų tonusą. Taip pat reikšmingas vitaminas K, susijęs su kraujo krešėjimo procesais, ir vitaminas D, kuris svarbus bendrai kraujagyslių sveikatai“, – teigia vaistininkė.
Kai jau simptomai ryškūs, kaip juos palengvinti?
Kai venų varikozė jau sukelia juntamą diskomfortą, vienas dažniausiai rekomenduojamų sprendimų yra kompresinė terapija. Specialios kompresinės kojinės ar pėdkelnės padeda sumažinti veninį sąstovį, pagerina kraujo grįžimą iš kojų ir gali palengvinti tinimą, sunkumo jausmą bei tempimą. Vis dėlto vaistininkė pabrėžia, kad kompresinės priemonės veiksmingos tik tada, kai parenkamos tinkamai.
„Dažna klaida – manyti, kad užtenka nusipirkti bet kokias stipriau aptempiančias kojines. Iš tiesų svarbu įvertinti, kokio lygio kompresijos reikia, kada jas dėvėti ir kaip taisyklingai užsimauti. Netinkamai parinkta priemonė gali būti neveiksminga, todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku“, – aiškina vaistininkė.
Anot jos, esant venų varikozės simptomams, kai kuriems žmonėms gali būti naudingi ir geriamieji venotonikai, padedantys mažinti kojų sunkumą, tinimą, diskomfortą ar naktinį mėšlungį.
„Viena dažniau naudojamų veikliųjų medžiagų yra diosminas. Taip pat kai kuriais atvejais pasirenkami vietinio poveikio geliai ar tepalai, pavyzdžiui, su heparinu ar vėsinamuoju poveikiu, kurie gali trumpam palengvinti tempimo ar sunkumo pojūtį. Vis dėlto svarbu suprasti, kad tokios priemonės nepašalina pačios venų ligos priežasties, o padeda kontroliuoti simptomus“, – aiškina V. Jokubaitytė-Tunkevičienė.
Vaistininkė įspėja, svarbu nedelsti kreiptis į gydytoją, jei kojos pradeda labiau tinti, atsiranda stiprus skausmas, paraudimas, karštis, kraujavimas ar odos pažeidimų. Tokie požymiai gali rodyti komplikacijas, todėl juos reikėtų vertinti itin rimtai. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir kraujagyslių chirurgo įvertinimo ar operacinio gydymo, kuris Lietuvoje, esant medicininėms indikacijoms, gali būti apmokamas ligonių kasų.
