Lyginant pastarųjų penkiolikos metų statistinius duomenis, viešojo saugumo rodikliai Lietuvoje akivaizdžiai pagerėjo. 42,7 proc. sumažėjo užregistruotų nusikalstamų veikų ir atitinkamai išaugo jų ištyrimas, beveik dvigubai išaugo pasitikėjimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir policijos pareigūnais, gaisrų šalyje sumažėjo ketvirtadaliu, o, palyginti su 2005 m., eismo įvykiuose žūsta net keturis kartus mažiau žmonų.
Kaip rodo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuota viešojo saugumo būklės analizė, per pastaruosius penkiolika metų nuolat mažėjo užregistruotų nusikaltimų. Palyginti su 2005 m., šiandien turime net 74,6 proc. tyčinių nužudymų, sunkių sveikatos sutrikdymų – 63,6 proc., išžaginimų – 64,5 proc., vagysčių – 43,5 proc. ir plėšimų – net 87,2 proc. mažiau. Pastebimai išaugo ištirtų nusikalstamų veikų dalis, kuri pastaraisiais metais buvo pati didžiausia nuo nepriklausomybės atkūrimo.
„Įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, nuo 2012 m. staigiai išaugo užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius. Būtų galima manyti, kad padėtis šalyje suprastėjo, tačiau atvirkščiai – šiandien pareigūnai aktyviai reaguoja į sąlyginai smulkesnius nusikaltimus ir iškvietimus dėl nežymių sveikatos sutrikdymų. Manau, prie to prisidėjo ir išaugęs pasitikėjimas pareigūnais bei teisėsaugos institucijomis”, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Smarkiai padidėjo visų VRM pavaldžių institucijų darbo vertinimas. Palyginti su 2005 m., valstybinės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos veiklą teigiamai vertinančių gyventojų padaugėjo nuo 77 iki 89 proc., policijos – beveik dvigubai – nuo 43 iki 82 proc., VSAT – nuo 43 iki 74 proc. Remiantis 2019 m. Eurobarometro duomenimis, palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvos gyventojų pasitikėjimas policija išaugo labiausiai – 2007 m. pagal pasitikėjimo rodiklius buvome ketvirti nuo sąrašo galo, o 2019 m. esame aštunti iš 28 šalių – po Suomijos, Danijos, Nyderlandų, Švedijos, Vokietijos, Estijos ir Liuksemburgo.
Dauguma nukentėjusių asmenų linkę pranešti teisėsaugos institucijoms apie nusikaltimus, nuo kurių jie nukentėjo: 2019 m. į policiją kreipėsi 79 proc. nukentėjusių asmenų. Pagrindinės priežastys, dėl kurių nukentėję asmenys nesikreipė į policiją, buvo netikėjimas, kad nusikaltėlis bus surastas, nenoras turėti reikalų su policija, taip pat netikėjimas, kad nusikaltėlis bus nubaustas. Šios priežastys kaip pagrindinės buvo įvardijamos visu tiriamuoju laikotarpiu. Tačiau pastaruoju metu matyti teigiami pokyčiai – beveik trečdalis nurodė, kad konfliktą pavyko išspręsti be policijos, beveik ketvirtadalis įvardijo, kad nesikreipė į policiją, nes įvykis nebuvo labai rimtas ar nenorėjo gaišti laiko.
„Viena iš geriausių viešojo saugumo tendencijų – pagerėjusi eismo saugumo situacija šalyje. Palyginti su 2005 m., eismo įvykių, kurių metu nukentėjo vaikai, skaičius sumažėjo 63,5 proc., žuvusiųjų – net 89,2 proc. Taip pat net 79,1 proc. sumažėjo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Šie skaičiai rodo, kad vairuotojų sąmoningumas gerokai išaugo, ir suvokiame, kad mūsų neatsargus elgesys gali turėti itin skaudžių pasekmių”, – teigia R. Tamašunienė.
Per pastaruosius penkiolika metų eismo saugumo situacija beveik visose ES šalyse narėse gerėjo. 2005 m. Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis narėmis, eismo įvykiuose žuvusių asmenų skaičius buvo didžiausias, tačiau 2018 m. Lietuvoje šis rodiklis buvo žemesnis už aštuonias ES šalis nares. Tiriamuoju laikotarpiu eismo įvykių skaičius sumažėjo dvigubai, o žuvusiųjų – net keturis kartus. Ir tai yra geriausiais pokytis lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis.
Lyginant pastarųjų penkiolikos metų duomenis, gaisrų šalyje sumažėjo 23,7 proc., o 2019 m. gaisrų metu žuvusių asmenų skaičius buvo mažiausias per visą lyginamąjį laikotarpį. Gaisrų, kuriuose žuvo žmonės, sumažėjo net keturis kartus, tačiau beveik visu lyginamuoju laikotarpiu pagrindinė gaisruose žuvusių žmonių priežastis išlieka ta pati – neatsargus rūkymas. Nors gaisruose žuvusių žmonių skaičius, tenkantis 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, per pastaruosius penkiolika metų sumažėjo daugiau nei tris kartus, tačiau šis rodiklis vis dar lieka vienas aukščiausių tarp kitų ES šalių narių – didesnis buvo tik Latvijoje ir Estijoje.
LR vidaus reikalų ministerijos informacija
