Neseniai Vilkaviškyje, Maironio gatvėje, duris atvėrė Aušros Jablonskienės kepyklėlė „Tortainė”.
Išgarsėjo kokybe ir švara
Keletą metų saldėsius kepusi tik pažįstamiems, vilkaviškietė spėjo išgarsėti jų kokybe ir skoniu. O apsilankiusieji Aušros namuose gyrė jauną moterį už ypatingą švarą ir tvarkingumą. Garsas apie gabią kepėją netruko pasklisti po nedidelį miestą, žmonės užvertė ją prašymais pagaminti gardėsių ir jų šventėms, tad moteris pasiryžo iš savo pomėgio susikurti verslą. A. Jablonskienė įregistravo uždarąją akcinę bendrovę ir, gavusi paramą iš Užimtumo tarnybos pirmajam verslui, susipirko kepyklėlei reikalingą įrangą: baldus, kepimo krosnį, pramoninį mikserį, kiaušinių sterilizatorių, indaplovę, šaldytuvą, maistinį spausdintuvą ir kt. Už nuosavas lėšas buvusiame ūkiniame pastate buvo įrengtos jaukios patalpos.
Ilgai raginti nereikėjo
Šiame versle Aušrai padeda vyras Paulius, kuris įdarbintas įmonės direktoriumi. „Biznyje“ vilkaviškietis turi nemažai patirties, tad tvarko visus bendrovės „popierinius“ reikalus, kartais padeda žmonai ir kepyklėlėje, kai skubiai prireikia papildomų darbo rankų, taip pat išvežioja kepinius. P. Jablonskis yra ir trinkeles gaminančios UAB „Svaro gaminiai“ savininkas bei neseniai įkurto Vilkaviškio jaunųjų verslininkų klubo vadovas. Jis taip pat užsiima ir privačiu profesiniu mokymu. Anot verslo gyslelę turinčio Pauliaus, jeigu nieko nedarysi, tai nieko ir neišeis. Todėl jis suspėja visur. Vyras imtis verslo įkalbėjo ir žmoną.
Įdomu, kad jaunoji kepėja pagal išsilavinimą yra sodininkystės ir želdininkystės studijų programos agronomijos bakalaurė bei maisto žaliavų kokybės ir saugos magistrė. Pastaroji profesija, be abejo, siejasi su jos pomėgiu. Pagal išsilavinimą Aušra bandė dirbti su žemės ūkiu susijusiose bendrovėse, kitose srityse, tačiau niekur ilgai neužsibuvo. Išėjusi motinystės atostogų, moteris suprato, jog smagiausia yra gyventi ir dirbti pagal savo ritmą. Taip natūraliai gimė mintis apie nuosavą verslą.
Miegui laiko lieka mažai
– Galima buvo verslo imtis ir anksčiau, užsakymų tikrai nebūtų trūkę, tik pirmiausia norėjosi paauginti dukrytę, nes nelengva ir vaiką prižiūrėti, ir dirbti. Tad „apsisukimai“ kepimo srityje pagreitėjo tada, kai mažylė pradėjo eiti į darželį, – pasakojo vilkaviškietė.
Taigi, dabar visą dieną Aušra gali skirti kepimui. O tortų pertepimą ir puošimą jauna moteris pasilieka nakčiai. Kartais, kai būna daug užsakymų, miegoti tenka vos po 4–5 valandas, bet prie tokio ritmo Aušra sakė jau pripratusi, tik ryte būna labai sunku. Užtat koks palengvėjimas apima, kai iš šaldytuvo iškeliauja klientų užsakytas paskutinis tortas. Tik neilgam. Užsakymai ir vėl plaukia. Todėl retai būna, kad Jablonskių namai nekvepėtų gardžiais kepiniais, o dabar, įrengus kepyklėlę, jų aromatas sklinda visoje Maironio gatvėje.
Darbą apsunkina reikalavimai
Net ir tapęs verslu, šis užsiėmimas vis dar yra Aušros mėgstamiausias. Anksčiau biskvitus kepusi, tepusi ir puošusi antrajame namo aukšte, kur su Pauliumi ir dukrele gyvena (pirmajame aukšte įsikūrę vyro tėvai), dabar moteris tai daro palyginti erdvioje kepykloje. Aušrai visada patiko improvizuoti, savaip patobulinti seniai žinomus receptus ir matyti, kaip į pakeitimus reaguoja didžiausias kritikas Paulius, jos gardėsius ragaujantis jau ne pirmus metus.
Tačiau dabar savo gaminiams kepėja privalo turėti technologines korteles ir griežtai laikytis receptų, mat pradėjus verslą tenka viską apskaityti, suskaičiuoti ir deklaruoti net atlikusius sviesto popierėlius, pieno, grietinėlės ir kitokias pakuotes, atiduoti utilizavimui net kiaušinių lukštus. Tokie reikalavimai smarkiai apsunkina darbą, tačiau čia labiausiai praverčia vyro žinios ir verslininko gebėjimai. Tad Aušrai lieka tik kepti gardumynus.
Planuose – nedidelė plėtra
– Pas mus namuose saldumynai visada buvo savaime suprantamas dalykas, nes juos kepdavo mano mama. Todėl ir aš niekada nemaniau, jog tortą galima paprasčiausiai nusipirkti parduotuvėje. Man tai buvo nesuprantama. Juk pačių keptas daug gardesnis. Susituokusi su Pauliumi namuose irgi viską kepdavau pati. Per šešerius metus vyrui turbūt visko esu prigaminusi, ne vien tik saldumynų. Todėl ir savo ištikimiems klientams kartais padarau sumuštinių rinkinukus, jei to paprašo. Be tortų, dar kepu ir keksiukus, gaminu desertus. Žodžiu, pasirinkti yra iš ko, tereikia tik pasklaidyti „Tortainės“ puslapį internete ir pageidauti. Aš net neįsivaizduoju, kad galėčiau dirbti ką nors kita. Tačiau niekada negalvojau, jog mano konditeriniai gaminiai taip žmonėms patiks, – šypsojosi jauna vilkaviškietė. – Kartais užgriūva tiek užsakymų, jog viena vos spėju suktis, o samdyti pagalbininko dar nėra iš ko.
Tačiau tolesniuose šeimos planuose plėtra yra. Sutuoktiniai ketina kieme pasidaryti ir kavinukę su šviežia kava, arbata bei Aušros keptomis šviežiomis bandelėmis.
Kaip sakė Paulius, vilkaviškiečiai tikrai nusipelnė kokybiškų saldumynų, todėl bus daroma viskas, kad „Tortainės“ gaminių užtektų visiems norintiems.
Kristina Žalnierukynaitė
„Santaka”
