Mūsų istorija turtinga svarbiomis, pasididžiavimo vertomis ir minėtinomis datomis, o daugelis iš jų yra atraminės ir pamatinės. Būtent tokia yra Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį.
Šia svarbia visai Lietuvai proga, pristatome Leonardo Skirpsto fotografijų parodą „ Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio giraitę pasodinus“. „1988 metais, didžiausio Lietuvos žmonių dvasinio pakilimo metu, kai mūsų širdyse netilpo besiveržiantis laisvės troškimas, gimė tautinio atgimimo ąžuolyno idėja. Jo iniciatoriai Vitalius Stepulis, Algimantas Kepežėnas, Vygandas Čaplikas, Rimantas Krupickas, Kęstutis Labanauskas, Vladas Markauskas ir Romualdas Survila 1989 m. pavasarį pakvietė žmones iš visos Lietuvos į Jono Basanavičiaus tėviškę Ožkabalius sodinti ąžuolų. Tokia buvo Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno pradžia. Vėliau jis augo, plėtėsi, atliepė ir džiugius, ir tragiškus įvykius. 1991 m. pavasarį pasodinta 13 ąžuoliukų ir viena liepaitė žuvusiems Sausio 13-ąją. Rudenį pasodinti medeliai nužudytiems liepos 31 d. Medininkuose, taip pat Šalčininkuose ir prie Aukščiausiosios Tarybos. Prisiminti 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovų deklaraciją pasirašę partizanai, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai. 1998 m. vardinius medelius pradėjo sodinti Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarai. Sodino ąžuolus Punsko lietuviai, Latvijos ir Estijos diplomatai. Naujais ąžuolais pažymėtos Lietuvai svarbios datos: 1863 m. sukilimas, Dariaus ir Girėno skrydis per Atlantą, Sąjūdžio gimimas, Baltijos kelias.
2014 m., minint Tautinio atgimimo ąžuolyno 25-metį, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei pasiūlius pradėta sodinti šimtmečio giraitė. Tam buvo skirtas 1,5 hektaro laukas šiaurinėje Ąžuolyno dalyje. Padedant profesionaliems projektuotojams Romualdui Survilai, Vitalijai Stepulienei, Vitaliui Stepuliui parengtas projektas. Giraitės kontūrai primena laimę nešantį penkialapį dobilą, kurio kiekvienas lapelis simbolizuoja vis kitą Lietuvos etninį regioną. Šimtmečio giraitę sudaro penkių Lietuvos regionų: Sūduvos, Aukštaitijos, Mažosios Lietuvos, Žemaitijos ir Dzūkijos – ąžuolų guotai. Pačiame giraitės viduryje 2016 m. rudenį buvo pastatytas didelis Lietuvos laukų riedulys, jame iškaltos datos 1918–2018 ir žodis LIETUVA. Organizuojant giraitės sodinimą ir paminklinio akmens pastatymą darbavosi Lietuvos nacionalinis muziejus ir Tautinio atgimimo ąžuolyno draugija.
Pirmieji savo ąžuolų guotą 2014 m. pavasarį pasodino sūduviai su ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi. 2015–2017 metais per tris pavasarines talkas buvo pasodinti Aukštaitijos, Mažosios Lietuvos, Žemaitijos, Dzūkijos guotai. Šalia ąžuolų buvo sodinami ir kiti medžiai bei krūmai, nes ąžuolams reikalinga kitų medžių draugija ir apsuptis. Jų parinkimu nuoširdžiai rūpinosi Aplinkos ministerijos specialistė miškininkė Zita Bitvinskaitė. Per 2017 m. pavasarinę talką užbaigus sodinti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio giraitę, užbaigtas sodinti Tautinio atgimimo ąžuolynas.“ (Tautinio atgimimo ąžuolyno draugijos pirmininkas Vitalius Stepulis).
Visą giraitės atsiradimo istoriją jautriai fiksavo palangiškis fotografas Leonardas Skirpstas. Gimęs ir augęs vaizdingame Baltijos pajūryje, Leonardas Skirpstas pirmąją personalinę fotografijų parodą surengė Palangoje, dar mokydamasis vidurinėje mokykloje. 1976 m. jo darbai kartu su Raimondo Paknio, Romualdo Požerskio, Virgilijaus Šonto kūryba buvo eksponuojami sostinės fotografijos meno draugijos salone veikusioje Pirmojoje jaunųjų fotografų parodoje. Po jos tapo jauniausiu šios draugijos nariu. 1980 m. baigęs studijas Vilniaus universitete, dirbo žurnalistinį darbą.
Prie fotografijos po ilgesnės pertraukos grįžo prieš trylika metų. Surengta fotografijų paroda Vilniuje, po dvejų metų – dar viena. Tvarkydamas savo archyvą, nelauktai aptiko šūsnį senų negatyvų, kuriuos manė seniai praradęs. Nespalvoti, laiko nepagailėti, tačiau be galo svarbūs ir vertingi. 2013 m. rugpjūtį surengė dar vieną fotografijų parodą – „1988 08 23 Vingio parke“. Šios senos fotografijos, atgiję prisiminimai paskatino kelionei į Kijevą. 2014 m. kovą veikusi paroda „Maidanas: keturios dienos fotoreporterio akimis“ įsiminė nesurežisuotais vaizdais, nuoširdžiais ir giliais Ukrainos istorinių pokyčių dalyvių portretais. Vilniuje rodyta paroda vėliau leidosi kelionėn po Lietuvą.
2015 m. pradžioje veikusi fotografijų paroda „Dienos ir naktys: būti ar nebūti“ grąžino į tolimą, bet nepamirštamą 1991-ųjų sausio 13-ąją. 2015 m. Palangoje surengta paroda „Mūsų pajūris prieš keturiasdešimt metų“ fotografas sugrįžo ten, iš kur ir nuo ko anuomet pradėjo.
Apie idėją Ožkabaliuose, Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne, pasodinti Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio giraitę L. Skirpstas išgirdo iš savo bičiulio rašytojo Kazio Sajos. Jo paskatintas, nuo 2014-ųjų kiekvieną pavasarį važiuodavo tautos patriarcho gimtinėn. Fiksavo tai, kas jau rytoj taps istorija. Ši paroda – tai galimybė iš naujo pajausti viltį ir bendrystės džiaugsmą sodinant ąžuolus, kurie oš šimtmečius.
Kviečiame virtualiai pasivaikščioti po Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną, pajusti laisvės dvasią ir švęsti Vasario 16-ąją kartu.
Visas nuotraukas galite peržiūrėti: http://www.marvb.lt/2021/02/14/virtuali-paroda-skirta-vasario-16-ajai/
Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos informacija
