Skolų išieškojimo bendrovės teigia, jog skolų rūšių yra labai įvairių. Bene populiariausios: įvairios baudos, įsiskolinimai kredito bendrovėms, nesumokėti komunaliniai mokesčiai, negautas atlygis už darbą, išlaikymo vaikams skirtos skolos, nepilnamečių uždirbtos skolos, kurias reikia grąžinti tėvams, beviltiškos skolos ir daugybė kitokių.
Anot specialistų, kiekvienos skolos išieškojimas turi savų niuansų. Todėl savarankiškai tiek fiziniams asmenims, tiek juridiniams atgauti skolą gana sudėtinga ir keblu. Tad visai nestebina, jog skolų išieškojimo bendrovių paslaugos šiandien yra vienos populiariausių. Šį kartą šiek tiek plačiau apie beviltiškas skolas.
Beviltiška skola vadinama tokia skola, kurios dėl skolininko esamos turtinės padėties negalima grąžinti kreditoriui. Skola laikoma beviltiška, kai praeina daugiau nei vieneri metai nuo tada, kai suma įtraukiama į mokesčio mokėtojo pajamas. Jeigu sąskaita buvo išrašyta antrą metų dieną, tai neapmokėta suma beviltiška bus pradedama laikyti nuo kitų metų sausio 2 dienos. Tačiau tai ne vienintelis atvejis, kada skola laikoma beviltiška. Ji bus tokia, kai:
- skolininkas paskelbtas mirusiu;
- skolininkas bankrutuoja;
- skolininkas likviduojamas.
Visais trimis atvejais vien fakto apie mirtį, bankrotą ar likvidavimą neužtenka. Reikalinga surinkti nemažai tą patvirtinančių dokumentų. Todėl beviltiškos skolos turėtų būti patikimos profesionalioms ir patirties turinčioms skolų išieškojimo kompanijoms. Jų darbas – siekti beviltiškos skolos nurašymo. Svarbus aspektas – siekiant nurašyti beviltišką skolą, mokesčių mokėtojui kyla pareiga įrodyti ne tik skolos beviltiškumą, bet ir pastangas ją susigrąžinti. Savarankiškai tai padaryti tikrai yra sudėtinga.
Taigi, esant skolininkui gyvam, nebankrutavusiam ir nelikviduotam, kreditorius turi surinkti informaciją apie įsiskolinimo beviltiškumą. Taip jis gauna teisę įsiskolinimą pripažinti beviltišku ir susigrąžinti visus sumokėtus mokesčius.Tokioje situacijoje labai gali padėti netgi pateikti susirašinėjimai su skolininku, pretenzijos, raginimai, protokolai ir pan.
Šiek tiek kitokia situacija, kai skolą reikia pripažinti mirus skolininkui. Tuomet prireiks tokių dokumentų:
- skolininko mirtį liudijančio dokumento;
- dokumento, kuris įrodo reikalavimo teisę ir pateikia informaciją apie tai, kad skolininkas nepaliko turto, galinčio padengti skolą;
- antstolių išduotas aktas ir vykdomasis dokumentas, tvirtinantis, jog paveldėtojo turto nepakanka palikėjo skoloms grąžinti.
Juridinio asmens bankroto atveju jums prireiks:
- dokumento, kuris įrodo pastangas susigrąžinti skolą, t.y. antstolio išrašyto akto ir vykdomojo dokumento, įrodančio apie neįvykdytą išieškojimą;
- nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto.
Štai juridinio asmens likvidavimo atveju jums prireiks:
- juridinio asmens likvidavimo faktą įrodančio dokumento, t.y. registro atstovo pažymos, kuri liudija apie likviduoto asmens išregistravimą iš įmonių registro;
- dokumento įrodančio, kad likviduotas skolininkas neturi pakankamai turto padengti skolai.
Vien žodis beviltiška gali sudaryti nuomonę, jog susigrąžinti bent dalį pinigų tikrai bus neįmanoma. Tai tikrai netiesa. Nurašius beviltišką skolą, kreditorius gali susigrąžinti sumokėtą pridėtinės vertės mokestį, t. y. 21 % visos sumos. O įsiskolinimą įtraukus į sąnaudas ir priskyrus šią sumą ribojamų dydžių leidžiamiesiems atskaitymams, galima sumažinti mokėtiną pelno mokestį. Vadinasi, skolos pripažinimas beviltiška skolintojui nėra jau tokia beviltiška situacija.
Dažnai skolų išieškojimo kompanijų klientai stebisi, kodėl skolos neskelbiamos beviltiškomis, nors atitinka visus kriterijus. Taip tikrai gali nutikti. Skola nebus laikoma beviltiška, nors ir atitinka reikiamus kriterijus, tokiais atvejais:
- kai kreditorius įsigyja kažkokį skolininko turtą;
- kai skolininko reikalavimo teisė perduodama kitam asmeniui;
- kai skolininkas ir skolintojas yra susiję asmenys arba tokiais tapo mokestiniu laikotarpiu;
- jeigu dėl kažkokių pasikeitusių aplinkybių skolintojas praranda teisę reikalauti skolos grąžinimo iš skolininko;
- skolas grąžina kitas asmuo.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai priklausomai nuo individualios situacijos, patys skolintojai sutinka nurašyti dalį skolos ar visą sumą, kurią jiems skolingas skolininkas.
