Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtam nutarimo projektui, kuriuo siūloma, kad Seimo narių teikiamas įstatymas, nuo 2026-ųjų draudžiantis auginti, veisti ir žudyti gyvūnus dėl kailio, įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d., o šia veikla užsiimančiam verslui būtų skiriamos kompensacijos.
Rengdama šiuos siūlymus ŽŪM rėmėsi 2022 metais įmonės „Smart Continent LT“ atlikto kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinimo duomenimis.
Pereinamasis laikotarpis, uždraudžiant kailinės žvėrininkystės veiklą, taikomas daugelyje valstybių. Tai leidžia kailinės žvėrininkystės verslams prisitaikyti prie pokyčių ir palaipsniui užbaigti savo veiklą. Kompensacijos padeda padengti ūkininkų patirtus nuostolius ir kitas išlaidas, susijusias su inventoriumi, persikvalifikavimu ar nenumatytas išlaidas.
Remiantis poveikio vertinimu, kailinių žvėrelių laikytojai Lietuvoje labai skirtingi, jų laikomų žvėrelių skaičius taip pat įvairus, skiriasi ir naudojamos infrastruktūros dydis, todėl tikslinga verslo uždarymo išmoką susieti su žvėrelių skaičiumi. Pavyzdžiui, Danijoje laikytojui skirta vienkartinė 10 tūkst. Eur išmoka. Remiantis šios šalies pavyzdžiu, vidutinis ūkis 2018 m. laikė 12,9 tūkst. žvėrelių, todėl vidutiniškai vienam žvėreliui teko 0,8 Eur išmoka išlaidoms, susijusioms su verslo uždarymu.
2023 m. sausio 1 d. duomenimis, 75 audinių bandose Lietuvoje buvo laikomos 1 195 759 audinės, todėl, remiantis Danijos pavyzdžiu, vienkartinė kompensacija už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą iš viso siektų apie 1 mln. Eur. Kompensacijos dydį siūloma nustatyti pagal Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių skaičių, imant vidutinį metinį jų skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą Teisės aktų registre, už vieną kailinį žvėrelį išmokant 1 Eur dydžio kompensaciją. Lėšos kompensacijoms būtų skiriamos iš ministerijos asignavimų.
Šias lėšas savo veiklą iki 2022-ųjų pradėjusiems ir iki 2027-ųjų nutraukiantiems verslams siūloma pradėti mokėti jau nuo 2024 m. sausio 1 d. Verslą planuojant uždrausti, jį vykdantiems ūkio subjektams nuo 2024 m. sausio 1 d. neturėtų būti sudarytos galimybės pasinaudoti parama iš nacionalinių ir (ar) Europos Sąjungos lėšų, todėl Vyriausybės išvadoje Seimui teigiama, kad būtina nustatyti terminą, nuo kurio valstybės parama verslui neteikiama.
Ūkio subjektams, gavusiems lengvatinę (-es) paskolą (-as) pagal skatinamųjų finansinių priemonių „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ ir „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ schemas, kompensacijos būtų išmokamos tik visiškai grąžinus paskolas.
