Į mūsų įmones Marijampolėje, Vilkaviškyje, Kalvarijoje ir kitose Sūduvos regiono vietose vis sparčiau ateina Z karta – jauni žmonės, gimę 1995-2012 metais. Jie atsineša naują požiūrį į darbą, kitokias vertybes, kvestionuoja ir keičia nusistovėjusias taisykles, kurias vyresnieji (kūdikio bumo, X ar Y kartos atstovai) buvo nustatę. Šių jaunų žmonių jau galima sutikti mūsų siuvyklose, metalo apdirbimo cechuose, logistikos įmonėse, gamybos bendrovėse ar net smulkiose šeimos įmonėse. Todėl natūralu klausti, kaip juos motyvuoti, kaip juos išlaikyti darbo vietoje, ar tradiciniai metodai vis dar pasiteisina ir pan.
Atsakymų į šiuos klausimus ieško Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto bei Sūduvos akademijos tyrėjų grupė – Brigita Žuromskaitė, Žaneta Karazijienė, Odeta Gluoksnytė ir Živilė Myru – įgyvendindama projektą „Z kartos darbuotojų įtrauktis ir motyvacijos iššūkiai gamybinėje įmonėje: UAB „CIE LT Forge“ atvejis“. Siekiant geriau suprasti Sūduvos regiono jaunimo lūkesčius darbo aplinkoje, tyrimas vykdomas bendradarbiaujant su UAB CIE LT Forge generaliniu direktoriumi Dariumi Masioniu bei personalo direktore Rasa Žalneravičiūte.
Z karta – tai ne tik jauni žmonės, kuriems išmanusis telefonas yra neatsiejama kasdienybės dalis ir kuriems skaitmeninis ryšys tampa kone egzistenciniu poreikiu. Ši karta siekia prasmingo darbo, nori būti išgirsta, vertina darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, bei tikisi pagarbios ir lygiavertės komunikacijos. Priešingai nei vyresnės kartos – ypač jų tėvai ir seneliai – Z kartos atstovai nėra linkę aukoti asmeninio gyvenimo vardan karjeros.
Jų nebetenkina vien atlyginimas – jie vertina, ar jų darbas yra socialiai prasmingas, ar darbdaviui rūpi jų emocinė gerovė, ar įmonė yra atvira. Be to, ši karta nebijo kalbėti apie jausmus, siekia konstruktyvaus grįžtamojo ryšio ir vertina pagarbią komunikaciją. Tai kelia iššūkių įmonėms, kuriose vis dar vyrauja hierarchinė struktūra, griežta kontrolė ir formalūs bendravimo modeliai. Ši karta dažnai išeina iš darbo nepasibaigus bandomajam laikotarpiui, jei nesijaučia suprasta ar vertinama.
Sūduvos įmonės – stiprios, darbščios, dažnai paremtos ilgametėmis tradicijomis. Tačiau norėdamos išlaikyti jauną žmogų, jos turi keistis – ieškoti lankstumo, ugdyti komandinę kultūrą, taikyti naujus grįžtamojo ryšio metodus, kurti emociškai saugią aplinką.
Tai nereiškia, kad viską reikia keisti. Tačiau įtraukianti darbo kultūra, nuoseklus vadovo bendravimas su jaunimu – tampa kertiniu akmeniu.
Tyrimą atliekantys mokslininkai kviečia įmones ir bendruomenes įsitraukti į diskusiją: kaip padaryti darbo aplinką palankesnę jaunajai kartai? Kokie pokyčiai būtų naudingi ir patiems darbdaviams?
Šis projektas gimsta čia pat – mūsų krašte. Todėl ir rezultatai bus artimi, praktiški, pritaikomi vietinėms realijoms. Galbūt jie taps pavyzdžiu ir kitoms Lietuvos įmonėms, kaip sėkmingai įtraukti jaunimą į darbo rinką.
Šiandien jauni žmonės keičia taisykles, bet tuo pačiu atneša naują energiją, inovacijas, požiūrį į vertybes. Supraskime juos, kalbėkimės su jais, mokykimės vieni iš kitų. Sūduvos kraštas visuomet buvo darbštus ir veržlus – kartu galime rasti kelią, kaip augti kartu su Z karta.
Brigita Žuromskaitė, Žaneta Karazijienė, Odeta Gluoksnytė ir Živilė Myru, MRU
