Romantinio sukčiavimo mastai Lietuvoje nemažėja – priešingai, auga ir atvejų skaičius, ir gyventojų patiriami nuostoliai. Per pirmus tris 2025 metų ketvirčius šalyje užfiksuoti 328 tokio pobūdžio atvejai, o gyventojų patirti finansiniai nuostoliai išaugo beveik 13 proc. iki maždaug 653 tūkst. eurų.
Ekspertai įspėja, kad būtent prieš Valentino dieną ar jos metu suaktyvėjantys sukčiai pasinaudoja žmonių emocijomis, todėl šią sukčiavimo formą atpažinti ypač sunku.
Sukčiai išlieka aktyvūs
Naujausiais Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, per pirmus tris 2025 m. ketvirčius užfiksuoti 328 romantinio sukčiavimo atvejai, kurių metu iš gyventojų išviliota apie 653 tūkst. eurų. Vidutiniškai iš vieno asmens išviliota apie 2 tūkst. eurų. 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu registruota 320 tokių atvejų ir apie 579 tūkst. eurų nuostolių. Sukčiavimo atvejų per metus padaugėjo apie 2,5 proc., o išviliota suma – beveik 13 proc.
„Citadele“ banko plėtros vadovas Romas Čereška teigia, kad romantinis sukčiavimas pagal atvejų skaičių nėra tarp dažniausių, tačiau „kerta“ skaudžiausiai – ir per piniginę, ir per savivertę.
Pasitelkia skirtingus metodus
Pasak eksperto, sukčiai nebeapsiriboja vien suklastotomis žinutėmis ar nuorodomis. Jie kuria santykį savaitėmis ar net mėnesiais: domisi, flirtuoja, elgiasi lyg žmogus rūpėtų.
„Kai žmogus emociškai įsitraukia, jis ima pateisinti keistus dalykus, kurių šaltu protu niekada nepateisintų. Sukčiams to ir reikia“, – sako R. Čereška.
Tarp sparčiausiai plintančių schemų pasaulyje – vadinamasis „pig-butchering“ metodas. Paprastai tariant, tai draugiška pažintis internete, įgyjant pasitikėjimą, o tada – pasiūlymas „uždirbti“ ar „saugiai investuoti“. Dažniausiai į kriptovaliutas arba per netikros investavimo platformos.
„Ši schema pavojinga tuo, kad žmogus nemato savęs kaip sukčiavimo aukos – jis galvoja, kad investuoja. Sukčiai labai profesionaliai sukuria fiktyvias investavimo platformas, kurios atrodo visiškai realiai, iš pradžių su matomu augančiu pelnu“, – pabrėžia banko atstovas.
Kitas itin paplitęs metodas – „catfishing“, kai sukuriamas netikras profilis su patikimą įvaizdį sukuriančių asmenų, kaip kariškiai, gydytojai, verslininkai ir pan., pavogtomis nuotraukomis. Jie aktyviai bendrauja, kalba apie rimtus santykius, tačiau visada randa priežasčių nesusitikti gyvai.
„Pasitaiko ir absurdiškų, bet veikiančių istorijų. Pavyzdžiui, fiksuotas atvejis, kai sukčius, apsimetęs kosmose įstrigusiu astronautu, įtikino auką pervesti apie 7 tūkst. eurų, esą „grįžimui į Žemę“, – pasakoja R. Čereška.
Suklastoja net vaizdo ar balso įrašus
Ekspertas pastebi, kad vis dažniau pasitaiko ir dirbtinio intelekto pagrindu veikiančių sukčiavimo schemų. Jų metu sukčiai sukuria realistiškai atrodančias nuotraukas, vaizdo įrašus ar net balso žinutes. Kai kuriais atvejais naudojami suklastoti vaizdo skambučiai ar dokumentų nuotraukos, siekiant įrodyti tariamą asmens tapatybę ar patikimumą.
Pavyzdžiui, žinomas atvejis, kai sukčius, apsimetęs Holivudo aktoriumi George’u Clooney, iš aukos išviliojo keliolika tūkstančių eurų, pasitelkdamas įtikinamai atrodančias nuotraukas ir žinutes.
„Dirbtinis intelektas leidžia sukčiams sukurti itin įtikinamą tapatybę – nuo nuotraukų socialiniuose tinkluose iki balso ar vaizdo žinučių. Dėl to žmonėms tampa vis sunkiau atskirti, ar bendrauja su realiu žmogumi“, – sako R. Čereška.
Apsisaugoti padės kelios taisyklės
Augant romantinio sukčiavimo mastui, ekspertas pabrėžia, kad svarbiausia apsauga išlieka gyventojų budrumas, kritinis mąstymas ir atsakingas finansinių sprendimų vertinimas. Pasak R. Čereškos, romantinio sukčiavimo atveju žmonės dažniausiai nukenčia ne dėl technologinių spragų, o dėl emocinio spaudimo.
„Jeigu žmogus, su kuriuo susipažinote internete, pradeda kalbėti apie pinigus, prašo jų paskolinti ar siūlo investuoti – tai jau yra rimtas signalas sustoti ir atmetus emocijas įvertinti situaciją“, – pabrėžia R. Čereška.
Įtariant romantinį sukčiavimą, ekspertas pataria:
- Nepervesti pinigų žmogui, kurį pažįstate tik internetu, net jei artimai bendraujate.
- Patikrinti, ar profilio nuotrauka nėra pavogta, naudojant nuotraukų paiešką internete.
- Neatskleisti asmens ar finansinių duomenų.
- Pasikalbėti su artimaisiais – sukčiai dažnai bando atitraukti auką neva nuo „kritikų“.
- Pervedus pinigus ir kilus įtarimui, nedelsti ir kreiptis į banką bei teisėsaugą.
„Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl bendravimo su naujai pažintu žmogumi, geriausia – sustoti ir pasitikrinti. Kuo anksčiau pastebima apgaulė, tuo didesnė tikimybė apsaugoti lėšas“, – pabrėžia R. Čereška.
