Penktadienį prasidėjęs tradicinis, visos Sūduvos laukiamas „Cukrinis festivalis 2026“, šiais metais dedikuotas itin iškiliai progai – Prezidento Kazio Griniaus 160-ųjų gimimo metinių sukakčiai paminėti, šeštadienį įgavo pilną jėgą ir užliejo Marijampolės gatves neįtikėtinu kultūriniu bei pramoginiu šurmuliu.
Antroji šventės diena prasitęsė nuo pat ankstyvo ryto, kai centrinę miesto aikštę vėl užpildė spalvinga mugė, legendinis „Cukrinis turgelis“ bei gausios, įvairiapusės pramogos, skirtos mažiausiems renginio lankytojams.
Be jau penktadienį sėkmingai veikti pradėjusio „Cukrinio turgelio“, šeštadienis marijampoliečiams bei gausiai susirinkusiems miesto svečiams žadėjo dar daugiau turiningos, pažintinės ir aktyvios veiklos.
Jono Basanavičiaus aikštės prieigose bei Vilkaviškio gatvėje nusidriekė išskirtinė „MiamiAutoClub“ automobilių paroda, tapusi tikru traukos centru technikos entuziastams ir džiuginusi kiekvieno praeivio bei automobilių mylėtojo akį savo blizgančiais kėbulais, modifikuotais modeliais bei prabanga.
Šalia šios parodos erdviai įsikūrė bei didžiulę karinės technikos, ginkluotės bei ekipuotės ekspoziciją surengė LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas. Kariškiai ne tik supažindino smalsius gyventojus su atsakingos kariuomenės darbo užkulisiais, bet ir kantriai bei išsamiai atsakė į visus visuomenei rūpimus klausimus apie saugumą ir gynybą, leido iš arti apžiūrėti sunkiąją karinę techniką, pasimatuoti amuniciją ir pasijusti tikrais šalies gynėjais.
Tuo tarpu pačioje pagrindinėje aikštėje įsikūrė ir politinės partijos, kvietusios piliečius diskusijoms apie ateities vizijas, o ypatingo bendruomenės susidomėjimo sulaukė bei per visą J. Basanavičiaus aikštę galinga banga nuvilnijo įspūdingas, sinchroniškas linijinių šokių pasirodymas, sujungęs šimtus judančių žmonių į vieną ritmingą visumą.
Poezijos parkas – edukacijų, verslo pristatymų ir bendruomeniškumo avilys
Didelė festivalio programos dalis persikėlė į tikru miesto perlu pagrįstai vadinamą Poezijos parką – čia šeštadienį įsikūrė pačios įvairiausios nevyriausybinės organizacijos (NVO), kūrybingos jaunimo organizacijos, žinomos kultūros įstaigos, vietos įmonės bei bendruomenės.
Šiose gausiose erdvėse buvo vykdomos įtraukiančios ir inovatyvios edukacijos, siūlomi kūrybiniai eksperimentai, žaidimai, rankdarbių pamokos bei verslo iniciatyvų pristatymai, kuriais gyventojai nepaprastai aktyviai domėjosi, patys viską išbandė, bendravo ir sėmėsi naujų idėjų.
Verslo atstovai supažindino su regiono naujovėmis, o jaunimo organizacijos kūrė interaktyvias erdves, kuriose netrūko diskusijų ir kūrybinio polėkio.
Švarią meilę savo gimtajam miestui ir Sūduvos kraštui atidavė ir patys mažiausieji šventės dalyviai.
Jaukioje Poezijos parko aplinkoje skambiai aidėjo „Saldžioji vyšnelė“ – tradicinis ikimokyklinių įstaigų teatralizuotų programų koncertas ir vaikų vaidinimų projektas, sulaukęs audringų tėvelių bei praeivių plojimų.
Popiet poezijos parke dar garsiau surmuliavo vaikai ir jaunimas, o po senųjų parko medžių skliautais sekė skambūs muzikiniai jaunimo sveikinimai miestui, demonstruojantys jaunųjų marijampoliečių talentus ir vokalinius sugebėjimus.
Vakarop unikalią, magišką ir paslaptingą atmosferą čia kūrė tradicinis Sūduvos medžioklės ragų muzikos koncertas-edukacija, leidęs prisiliesti prie gilių šio krašto kultūrinių šaknų bei istorinio paveldo.
Visgi, pagrindiniai ir patys masiškiausi šventės renginiai nepaliko Marijampolės Jono Basanavičiaus aikštės.
Vidurdienį gyventojų čia laukė Nacionalinio kraujo centro kraujo donorystės akcija bei įspūdingas Marijampolės baikerių klubo „Siena“ pasirodymas, o kartu su plieniniais žirgais vyko ir griausmingas gyvo garso roko grupių pasirodymas, sudrebinęs aikštės grindinį galingais akordais.
Iškart po rokerių duoklė buvo atiduota krašto šaknims ir etnokultūrai – prasidėjo tradicinis respublikinis tautinių šokių festivalis „Jotvingis 2026“.
Šiais metais festivalis turėjo išskirtinį, itin prasmingą istorinį akcentą – jį vedė pats Prezidentas Kazys Grinius su žmona, kurie susirinkusius žiūrovus charizmatiškai supažindino su Prezidento gyvenimo laikotarpio įvykiais, istoriniu kontekstu bei Sūduvos krašto pasiekimais.
Visi šokių pasirodymai scenoje buvo meistriškai suskirstyti pagal šalies etnografinius regionus, tad kiekvienas pasirodymas įnešė savito unikalumo, choreografinių ypatybių bei džiugino skirtingais tautiniais kostiumais. Į sceną lipo ir savo šokius pristatė net 10 aukščiausio lygio kolektyvų: „Minija“ (Gargždai), „Verdenė“ (Panevėžys), „Savingė“ (Kaišiadorys), „Vijūnas“ (Elektrėnai), „Seina“ (Seinai, Lenkija), „Trepsiukas“ (Teizai), „Katpėdėlės“ (Kybartai), „Aštuonnytis“ (Kalvarija) bei vietos pasididžiavimai „Javonėlis“ ir „Jotvingis“ (Marijampolė).
Kiekvienas kolektyvas pademonstravo aukščiausią sceninį lygį bei įrodė, kad liaudiški šokiai gali būti neįtikėtinai patrauklūs šiuolaikinio žmogaus akiai ir giliai džiuginantys širdis.
Vakarinė dalis: Sklidina aikštė ir keturių muzikos gigantų pasirodymai
Vakarop Jono Basanavičiaus aikštė vėl pildėsi tiesiog sklidinai – tūkstantinė minia plūdo į miesto širdį, kur prasidėjo antrosios dienos pagrindiniai renginiai – vakaro koncertai. Šį kartą visą renginį patikėta vesti energingajai, nepaprastai charizmatiškai Marijampolės dramos teatro aktorei Jūratei Martinaitytei.
Vakaro programą skambiai atidarė Liepa Mondeikaitė. Klaipėdietė nuo pat pirmųjų akimirkų aktyviai ir labai natūraliai bendravo su publika, o marijampoliečių minia atsakė milžiniška energija bei palaikymu.
Energingi ir šokti verčiantys kūriniai akimirksniu sušildė ir taip šiltos dienos atmosferą. Liepa scenoje atidavė visą save, o jos dinamiškas pasirodymas privertė judėti net ir atokiau stovinčius žiūrovus.
Liepa Mondeikaitė-Norkevičienė yra viena ryškiausių, profesionaliausių ir žaviausių Lietuvos popmuzikos atlikėjų, kurios balsas pasižymi ypatingu, lengvai atpažįstamu skambesiu ir stipria emocine ekspresija. Jos muzikinis stilius šiandien apima melodingą popmuziką, lyriškas balades bei modernios šokių muzikos elementus, kuriuos ji dažnai praturtina giliomis, jausmingomis temomis apie santykius, meilę ir vidinius išgyvenimus.
Pastaruoju metu atlikėja savo kūryboje drąsiai eksperimentuoja, pristatydama klausytojams tiek šokių aikštelėms tinkančių klubinių versijų, tiek subtilių akustinių programų, kurias atlieka kamerinėse erdvėse.
Atlikėjos pasiekimai ir karjeros kelias yra itin spalvingi. Muzikinį kelią ji pradėjo dar studijuodama, kai ją pastebėjo žinomi šalies muzikos prodiuseriai, o šalies mastu ji išgarsėjo kaip populiarios merginų grupės „Pop ladies“ narė.
Ši patirtis padėjo jai tvirtus pamatus vėlesnei solinei karjerai, kurioje ji išleido daugybę populiarių kūrinių, tokių kaip „Nepasiduosiu“, „Šalia tavęs“, „Grįžkime į pradžią“ bei „Pasiduok jausmui“, renkančių šimtus tūkstančių peržiūrų internetinėse platformose.
Vienas ryškiausių pastarojo meto jos karjeros pasiekimų – sėkmingas pasirodymas 2025 metų Lietuvos nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje, kur ji su jautriu kūriniu „Ar mylėtum“ užkariavo žiūrovų širdis ir po intriguojančių atrankos etapų sugebėjo išplėšti vietą didžiajame konkurso superfinale.
Be to, Liepa Mondeikaitė nuolat aktyviai reiškiasi televizijoje, kur ne tik užima lyderio pozicijas muzikiniuose šou (pavyzdžiui, kaip kapitonė „Didžiajame chorų mūšyje“), bet ir veda įvairias laidas bei renginius.
Antroji į sceną lipo žmonių už nepaslepiamą nuoširdumą bei paprastumą itin mylima atlikėja Katažina.
Žinomo kompozitoriaus Deivido Zvonkaus žmona į Marijampolę atvyko ne viena – kartu su ja atkeliavo ir dukra Kornelija, kuriai tai buvo viena iš nedaugelio progų pamatyti mamos didžiosios scenos darbo užkulisius iš arti.
Atlikėja dar kartą su kaupu patvirtino šilto, betarpiško bendravimo su gerbėjais reputaciją.
Valandos trukmės pasirodymas spindėjo visišku paprastumu ir lengvumu, už ką atlikėjos gerbėjai atsidėkojo audringomis ovacijomis – po pasirodymo Katažiną užklupo tokios milžiniškos minios norinčiųjų nusifotografuoti ir gauti autografą, kad kilus tikram ažiotažui, atlikėją saugiai palydėti iki automobilio turėjo saugos tarnybos atstovai.
Nuoširdumu scenoje spinduliuojanti moteris yra viena charizmatiškiausių Lietuvos popmuzikos atlikėjų, kurios muzikinis stilius svyruoja nuo linksmų, ritmingų šlagerių iki jautrių, melodingų popmuzikos kūrinių. Jos dainos pasižymi nuoširdumu, o pasirodymai – ypatinga energija ir artimu ryšiu su publika. Didžiulį populiarumą Katažina pelnė dainuodama merginų grupėje „Pop ladies“, o vėliau sėkmingai išvystė solinę karjerą, įrašiusi tokius žinomus kūrinius kaip „Mano širdis tavo“, „Švęsim va taip“ bei „Gyvenimas prasideda dabar“.
Tarp ryškiausių jos pasiekimų – pergalės ir lyderio pozicijos populiariuose televizijos projektuose, tokiuose kaip „Chorų karai“ (kur vadovavo Vilniaus krašto chorui), o jos talentas ne kartą buvo įvertintas televizijos bei muzikos apdovanojimų nominacijose.
Rygiškių Jono gimnazijos stadione antrą vakarą iš eilės sėkmingai tęsiantis karšto oro balionų tarptautinėms varžyboms, trečiasis į sceną J. Basanavičiaus aikštėje užlipo legendinis Kastytis Kerbedis – tikras moterų numylėtinis, charizmatiškasis, išskirtinio ir nepakartojamo stiliaus atlikėjas.
Didžiąsias šalies arenas lengvai renkantis dainininkas koncerte atvirai prasitarė, kad palengva jau planuoja savo didžiosios muzikinės karjeros pabaigos koncertą, tačiau iš jo judesių ir vokalo akivaizdu, kad parako atlikėjui dar netrūksta.
Pasirodymas Marijampolėje buvo itin stiprus, galingas ir griausmingas – atlikėjas išlaikė sau būdingą savitą, ekscentrišką manierą, o tūkstantinė publika tiesiog dainavo kiekvieną dainą kartu nuo pradžios iki galo. Legendinis kūrinys „Pienių vynas“, audringai miniai garsiai reikalaujant ir skanduojant, aikštėje skambėjo net du kartus!
Kastytis Kerbedis yra Lietuvos estradinės muzikos legenda ir fenomenas, kurio muzikinis stilius šiandien apima galingą pop-šlagerių, lyriškų baladžių ir modernios popmuzikos sintezę. Jo išskirtinis bruožas – neįtikėtinai stiprus, platus bei skambus vokalas bei ekspresyvus, teatrališkas elgesys scenoje, paverčiantis kiekvieną pasirodymą grandioziniu šou.
Atlikėjo pasiekimų bagažas – vienas įspūdingiausių šalyje. Karjerą pradėjęs dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, jis akimirksniu užkariavo klausytojų schirdis ir padovanojo Lietuvai kūrinius, kurie tapo nemirtingais hitais: „Sustabdykime laiką“, „Pienių vynas“, „Dėl tavęs galiu“ bei „Mėlynakė“.
Visi šie didžiausi hitai skambėjo ir Marijampolėje. Kastytis Kerbedis yra vienas iš nedaugelio vyresnės kartos atlikėjų, kuris sugebėjo ne tik išlaikyti savo neblėstantį populiarumą, bet ir šiandien lengvai surinkti tūkstantines minias didžiausiose šalies arenose.
Už ilgametį indėlį į muzikos kultūrą jis yra pelnęs prestižinį M.A.M.A. apdovanojimą už nuopelnus lietuviškai muzikai.
Finalinio vakaro vinimi bei tikru kulminaciniu tašku tapo Vido Bareikio ir jo grupės koncertas. Tikra milžiniška energijos, pozityvumo ir nuoširdumo bomba – būtent taip galima apibūdinti šio universalaus atlikėjo šou.
Nuo pat pirmos dainos „Pusvalanduko“ atlikėjas daugiau nei valandą neatleido pašėlusio energingumo lygio, o scenoje skambėjo vis labiau publiką sėsti, šokinėti ir kartu šėlti skatinantys kūriniai, tokie kaip „Mona Liza“, „Nervai“, „Ežero dugne“.
Su žiūrovais užmezgęs neįtikėtinai glaudų ryšį, V. Bareikis nepabijojo nulipti nuo scenos konstrukcijų tiesiai į žmonių jūrą, būti dar arčiau jų ir taip leisti kiekvienam jį pamatyti visai iš arti bei kartu pasidaryti asmenukę.
Nevengė dainininkas ir sveiko humoro – jis viešai paminėjo, kad jo vokalistė šiuo metu yra vieniša, todėl primygtinai paragino drąsius Marijampolės vyrus nesnausti ir parodyti suvalkietišką ryžtą.
Finalinėje pasirodymo dalyje V. Bareikis atidavė nuoširdžią ir jautrią duoklę visai Suvalkijai – nuskambėjo tikra tautos daina vadintinas kūrinys „Kaip sirpsta vyšnios Suvalkijoj…“. Daugiatūkstantinė minia, dainuodama choru, griausmingai išlydėjo atlikėją su gėlėmis bei ovacijomis.
Vidas Bareikis yra vienas energingiausių ir universaliausių Lietuvos kūrėjų, kurio muzikinis stilius jungia alternatyvų pop-roką, hiphopo elementus ir teatrišką synth-pop skambesį. Jo kuriami tekstai dažnai būna ironiški, socialiai angažuoti arba, priešingai, motyvuojantys ir labai asmeniški, o patys pasirodymai garsėja sprogstama energija, akrobatika ir visišku atsidavimu publikai.
Tarp didžiausių Vido pasiekimų – daugybė M.A.M.A. muzikos apdovanojimų statulėlių, įskaitant „Metų atlikėjo“, „Metų dainos“ (už kūrinį „Ežero dugne“, įrašytą su grupe „8 Kambarys“) ir „Metų koncertinio atlikėjo“ titulus.
Jis yra išleidęs ne vieną auksinį hitą, pavyzdžiui, „Pusvalanduko“, „Nervai“ ar „Babilonas“, ir sėkmingai rengia grandiozinius areninius šou. Be to, Vidas Bareikis pasiekė didelį pripažinimą kaip profesionalus teatro režisierius bei aktorius ir yra itin populiarus televizijos laidų bei didžiųjų renginių vedėjas.
Nors pagrindiniai koncertai baigėsi, marijampoliečiai bei miesto svečiai skirstytis namo neskubėjo. Tiems, kuriems dar liko fizinių jėgų, buvo paruošta naktinė programa – aikštę užlieję populiariausi šokių muzikos ritmai privertė visus judėti iki pat išnaktų.
Sekmadienis – festivalio užbaigimas ir pučiamųjų orkestro jubiliejus
Nors pagrindinė, triukšmingoji šventės dalis aikštėje jau baigėsi, festivalis oficialiai ir solidžiai užbaigtas sekmadienį. Šią dieną Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje buvo aukojamos iškilmingos Šv. Mišios už visus Marijampolės miestelėnus bei jų gerovę.
O pasiklausyti profesionalios gyvos muzikos kiek vėliau pakvietė Marijampolės meno namai „Užtvanka“, kur Marijampolės pučiamųjų orkestras pakvietė bendruomenę kartu paminėti savo gražų bei prasmingą 25 metų kūrybinį jubiliejų. Šią išskirtinę jubiliejinę programą pristatys kviestiniai svečiai „Miejska Orkiestra Dęta, Suwałki“ (Suvalkų miesto orkestras, Lenkija) su meno vadove Monika Brezgiel priešakyje bei, žinoma, patys sukaktuvininkai – Marijampolės pučiamųjų orkestras, vadovaujamas meno vadovo Audriaus Pučinsko.
Šis kultūrinis akcentas taps puikiu ir elegantišku tašku, užbaigiančiu įsimintiną „Cukrinį festivalį 2026“.
Daugiau šventės akimirkų rasite „Sūduvos gido” socialinio tinklo „Facebook” profilyje.
