Gegužės mėnuo Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų regionų, dažnai pasižymi nepastoviu oru, kai temperatūra svyruoja nuo žemų pavasario šaltukų iki karštų vasaros dienų. Visgi, žvelgiant į tam tikrą ilgesnį laikotarpį, pastebimos tam tikros tendencijos.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas, tikina, kad tokie nepastovūs orai gegužę nėra didelė naujiena.
LHMT atstovas informuoja, kad žvelgiant į vidutinę gegužes oro temperatūrą nuo 1961 m. iki dabar, tai šalčiausia gegužė buvo 1980 m., kai vidutinė oro temperatūra buvo 7,9 °C, o šilčiausia – 2018 m. (16,4 °C).
Dr. D. Valiukas informuoja, kad šių metų pirmasis gegužės dešimtadienis iš tiesų buvo vėsus – gegužės pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,0 °C (neigiama 4,0° anomalija), o nuo 1961 m. vėsesni pirmieji gegužės dešimtadieniai buvo registruoti 1962 (6,9 °C), 1965 (6,7 °C), 1980 (5,9 °C) ir 1999 (6,3 °C) metais.
Šį mėnesį aukščiausia oro temperatūra (22,6 °C) išmatuota gegužės 2 d. Pagėgiuose, žemiausia (-5,8 °C) – gegužės 8 d. Varėnoje, o per pirmąsias dvi gegužės savaites jau pasiekti du paros žemiausios oro temperatūros rekordai Lietuvoje: gegužės 8 d. -5,8 °C Varėnoje ir gegužės 9 d. -5,2 °C Utenoje (visų laikų gegužės šalčio rekordas yra -6,8 °C).
Taigi, LHMT teigimu, tai nėra rekordiškai šaltas gegužis, bet nėra ir pakankamai įprastas.
Pastarąją parą kai kuriose šalies vietose iškrito sniegas, tačiau anot dr. Donato Valiuko, sniegas nėra įprastas šiam mėnesiui. Visgi, jis kartas nuo karto pasitaiko – tiesa, dažniausiai tai būna nedidelis snygis, kurio sniego danga labai trumpalaikė.
Kalbant apie rekordus Suvalkijoje (Kybartų meteorologijos stoties duomenimis) aukščiausia gegužės mėnesio visų laikų oro temperatūra siekė net 32,1 °C, o žemiausiai termometro stulpelis krito iki -4,7 °C .
Manoma, kad tokie orų nepastovumai yra ženklas, jog klimato pokyčiai vis dažnesni. Kuo toliau, tuo labiau stebimos ekstremalesnės oro sąlygos — didesni temperatūrų šuoliai, netikėti šalčio ir šilumos kaitos momentai, todėl orų svyravimai gali tapti tikru iššūkiu augintojams, ūkininkams ir paprastiems piliečiams.
