Užimtumo specialistai pastebi, kad jaunuolių tėvai vis dažniau padeda jiems darbo paieškose: ruošia CV, padeda atlikti testų užduotis, net dalyvauja darbo pokalbiuose. Tyrimai rodo, kad mamos ir tėčio pagalba naudojasi daugiau nei pusė Z kartos atstovų.
„Lietuvoje tėvų dalyvavimas jaunuolių profesiniame gyvenime tampa vis dažnesne praktika, ir ši globa nesibaigia darbo suradimu. Yra buvę, kad tėvai paskambina pateisinti neatėjimo į darbą pavyzdžiui tuo, kad sūnus išsiskyrė su mergina ir jam emociškai sunku“, – teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“ Žmonių, kultūros ir teisės vadovė.
Darbo ieškantys asmenys praneša apie stebėtinai didelį tėvų įsitraukimą į jų darbo paieškas. 75 proc. jų teigia, kad vienas iš tėvų už juos darbdaviams pateikė gyvenimo aprašymus, daugiau nei pusė pripažįsta, kad tėvai dalyvavo asmeniniuose pokalbiuose su darbdaviais, o 65 proc. – kad mama ar tėtis už juos atliko bent vieną atrankos proceso užduotį. Tokius duomenis atskleidžia 2026 m. sausį darbo paieškos platformos „ResumeTemplates.com“ atlikta 18-23 metų jaunuolių apklausa.
Panašius rezultatus pateikia ir darbo paieškos platforma „Zety“. Jų duomenimis, kas dešimtas tėtis ar mama tiesiogiai derėjosi dėl vaiko atlyginimo ir papildomų naudų krepšelio. Tėvų įsitraukimas paprastai nėra atsitiktinis: daugiau nei pusė apklaustų Z kartos atstovų sako, kad tėvai įvairiais būdais į darbo paieškas įsitraukė net kelis kartus.
„Helikopterių tėvai“: kur baigiasi pagalba ir prasideda meškos paslauga?
„Nors ši situacija gali kelti šypseną, už jos slypi gilus tėvų rūpestis ir noras apsaugoti vaiką nuo darbo rinkos įtampos. Juk šiuolaikinių tėvų ir vaikų ryšys yra visai kitoks nei ankstesnių kartų – jis grįstas atvirumu, lygiavertiškumu ir empatija. Visgi turime pripažinti: pernelyg saugodami jauną žmogų, mes atimame iš jo galimybę klysti ir augti. Tik per asmenines patirtis ir įveiktus iššūkius ugdomas stuburas, kuris yra būtinas savarankiškam gyvenimui“, – sako D. Kasperavičienė.
Ekspertė pažymi, kad toks reiškinys dažnai vadinamas „helikopterių tėvyste“ – tai auklėjimo stilius, kai tėvai nuolat „sklando“ virš savo vaikų, siekdami juos apsaugoti nuo bet kokių sunkumų, įskaitant ir profesinėje veikloje.
Tyrimai rodo, kad tėvų įsitraukimas tęsiasi ir Z kartos žmonėms jau pradėjus dirbti. „ResumeTemplates.com“ analizėje 2 iš 3 jaunuolių pripažino, kad vienas iš tėvų ne kartą bendravo su vadovu jau dirbant: aptarė jų darbo grafiką, paaukštinimus, darbo vietos pritaikymą, reiškė susirūpinimą dėl darbo krūvio ar streso. Tėvų ir vaikų noras bendradabiauti Z kartos darbo klausimais yra abipusis: 71 proc. jaunuolių tėvų sako, kad vaikas paprašė jų įsitraukti tokiu lygiu, kokiu jie įsitraukė, o 25 proc. tėvų pagalbą pasiūlė patys, bet vaikas ją mielai priėmė, rodo darbo paieškos portalo „Zety“ analizė.
Lyčių skirtumai: tėvų pagalbos dažniau ieško sūnūs
Įdomu tai, kad tyrimai rodo ryškų lyčių skirtumą: vyrai gerokai dažniau nei moterys prašo tėvų pagalbos ieškant darbo ir jau įsidarbinus. Net 70 proc. Z kartos vyrų nurodo, kad tėvai jų vardu pildė darbo paraiškas (palyginti su 59 proc. moterų). Darbo pokalbiuose taip pat dažniau dalyvauja vyrų, o ne moterų tėvai.
„Galime daryti prielaidą, kad visuomenėje vyrams vis dar daromas didesnis spaudimas pasiekti rezultatų ir užtikrinti finansinį stabilumą, todėl tėvai, siekdami apsaugoti sūnus nuo nesėkmių, aktyviau dalyvauja procese. Moterys dažnai anksčiau išsiugdo stipresnius komunikacinius įgūdžius ir socialinį savarankiškumą, todėl paraiškas dažniau pildo pačios“, – aiškina „Telia“ Žmonių, kultūros ir teisės vadovė.
Pagalbos nori, bet tėvų įsikišimo gėdijasi
„Zety“ tyrimas rodo, kad Z kartos darbuotojai pasidaliję į lygiavertes stovyklas: 32 proc. jų svarbiausius karjeros sprendimus priima pasikliaudami tėvų nuomone, ir tiek pat – orientuodamiesi į savo tiesioginio vadovo autoritetą.
„Šiandien matome, kad tėvai konkuruoja su tiesioginiais vadovais dėl įtakos jauno žmogaus profesiniame kelyje“, – teigia D. Kasperavičienė. „Nors tokia parama suteikia saugumo jausmą, mes taip pat matome, kad Z karta pati ima brėžti raudonas linijas. Daugiau nei pusė apklaustųjų jaustų gėdą, jei tėvai be jų žinios susisiektų su vadovu. Tai rodo, kad jaunimas ieško balanso tarp tėvų patirties ir asmeninio savarankiškumo“, – aiškina specialistė.
