Finansiniai sukčiai vis rečiau pasikliauja vien primityviais melagingais laiškais ar lengvai atpažįstamomis žinutėmis. Jie imituoja bankų, policijos, investavimo konsultantų, siuntų tarnybų ar net artimųjų bendravimą, kuria įtikinamas istorijas ir dažniausiai siekia vieno – kad žmogus sprendimą priimtų greitai, vienas ir emocinėje įtampoje.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė dr. Eivilė Čipkutė sako, kad vienas svarbiausių apsaugos veiksmų susidūrus su sukčiais yra ne sudėtinga analizė, o gebėjimas laiku sustoti.
Anot jos, prieš atliekant neplanuotą pavedimą ar perduodant jautrius duomenis verta savęs paklausti trijų paprastų klausimų, kurie padėtų stabtelėti ir į situaciją pažvelgti iš šalies: kodėl turiu veikti būtent dabar, kodėl negaliu apie tai pasitarti su banku, policija ar artimu žmogumi, ir ar šį pavedimą galėčiau ramiai ir logiškai paaiškinti kitam žmogui.
„Sukčiai dažniausiai nesistengia tik įtikinti – jie stengiasi priversti žmogų veikti jų sąlygomis. Dažnai tai reiškia skubą, spaudimą, baimę, gėdą arba prašymą apie situaciją niekam nepasakoti. Todėl labai svarbu atpažinti ne tik konkrečią sukčiavimo schemą, bet ir patį spaudimo mechanizmą. Jeigu žmogus jaučia, kad turi spręsti tuoj pat ir negali su niekuo pasitarti, tai jau yra rimtas pavojaus signalas“, – sako E. Čipkutė.
Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis atkreipia dėmesį, kad tokiose situacijose žmogui ne visada lengva remtis vien racionaliu vertinimu. Pasak jo, sukčiai dažnai vienu metu veikia per kelis psichologinius mechanizmus – autoritetą, skubą ir ryšio užmezgimą.
„Kai žmogui skambina tariamas pareigūnas, banko atstovas ar kitos institucijos darbuotojas, pats autoritetas jau gali kelti įtampą. Jei kartu sukuriama skuba ir grėsmė, žmogus ima veikti automatiškai, o gebėjimas ramiai įvertinti situaciją susilpnėja. Todėl tokiais atvejais labai svarbu leisti sau sustoti – padėti ragelį, pasitarti ir tik tada spręsti, ką daryti“, – sako D. Jakučionis.
Sukčių ginklas – skuba
Vienas dažniausių požymių, kad žmogus gali būti įtraukiamas į sukčiavimo schemą, yra neįprasta skuba. Sukčiai gali teigti, kad sąskaita tuoj bus užblokuota, pinigai jau esą nyksta, investavimo galimybė galioja tik kelias minutes, siunta nebus pristatyta, o artimam žmogui reikia skubios pagalbos. Tokiose situacijose žmogus verčiamas reaguoti greičiau, nei spėja ramiai įvertinti informaciją.
E. Čipkutė tvirtina, kad susidūrus su galimu sukčiavimu pirmas klausimas sau turėtų būti labai paprastas: kodėl turiu veikti būtent dabar?
„Sąžiningose situacijose žmogui leidžiama patikrinti informaciją, perskambinti oficialiu numeriu, prisijungti prie banko savarankiškai, pasitarti. Sukčiams laikas yra priešas, todėl jie dažnai kuria įspūdį, kad bet koks delsimas sukels nuostolį, problemą ar praleistą galimybę“, – sako E. Čipkutė.
Ne mažiau svarbus pavojaus signalas – bandymas izoliuoti žmogų. Sukčiai dažnai prašo niekam nepasakoti apie pokalbį, nepadėti ragelio, nesikreipti į banką, neaptarti situacijos su artimaisiais arba tikina, kad bet koks pasitarimas gali pakenkti „tyrimui“, „operacijai“ ar „sandoriui“.
„Jeigu sakoma, kad jūs negalite apie situaciją pasikalbėti su banku, policija ar artimu žmogumi, reikėtų sustoti. Bankas ar teisėsauga niekada neprašys atskleisti prisijungimo duomenų, perduoti mokėjimo patvirtinimo kodų ar pervesti pinigų į tariamai saugią sąskaitą, juo labiau daryti tai su niekuo nepasitarus“, – pabrėžia LBA prezidentė.
Pasak jos, būtent todėl antrasis klausimas – kodėl negaliu pasitarti su banku, policija ar artimu žmogumi – yra vienas svarbiausių. Jei žmogui daromas spaudimas likti vienam su sprendimu, tai jau savaime turėtų kelti įtarimą.
Jei pavedimo negalite paaiškinti – jo geriau neatlikti
Trečiasis klausimas, galintis padėti žmogui atsitraukti nuo emocijų ir įvertinti situaciją, į kurią stumia sukčiai – ar šį pavedimą galėčiau ramiai ir logiškai paaiškinti kitam žmogui?
Anot LBA prezidentės, jeigu atsakymas kelia abejonių, o pats pavedimas atrodo painus, sunkiai paaiškinamas arba paremtas tik tuo, ką telefonu ar žinutėmis nurodė kitas asmuo, geriau jo neatlikti.
„Patarčiau įsivaizduoti, kad po valandos reikės paaiškinti artimam žmogui, kodėl pervedėte pinigus būtent į tą sąskaitą, būtent tokiam gavėjui ir būtent dabar. Jeigu to negalėtumėte padaryti paprastai ir aiškiai, pavedimo geriau netvirtinti. Sukčių tikslas yra pasiekti, kad žmogus veiktų anksčiau, nei spėja pats sau įvardyti, ką daro“, – sako E. Čipkutė.
Deja, ne visada žmonėms pavyksta atsispirti sukčių manipuliacijoms. D. Jakučionio teigimu, dalis jų jaučia gėdą, tačiau ji neturėtų tapti priežastimi tylėti ar delsti kreiptis pagalbos. Pasak psichoterapeuto, sukčiai sąmoningai kuria situacijas, kuriose žmogus patiria spaudimą, skubą, baimę ar emocinį prisirišimą, todėl vėliau aukai gali atrodyti, kad ji pati kalta, nors iš tiesų buvo manipuliuojama.
LBA drąsina žmones nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į savo banką bei policiją, jei sukčiai vis dėlto privertė pasielgti nepakankamai apdairiai. Kuo greičiau pranešama apie įtartiną situaciją, atskleistus prisijungimo duomenis ar atliktą pavedimą, tuo daugiau galimybių imtis reikiamų veiksmų.
„Atsargumas ir neskubėjimas nėra silpnumo ženklas. Priešingai – tai vienas svarbiausių finansinio saugumo įgūdžių. Sukčiai nori, kad žmogus skubėtų, jaustųsi sutrikęs ir liktų vienas su sprendimu. Todėl geriausias atsakas dažnai yra labai paprastas: sustoti, pasitikrinti ir pasitarti. O jei pavedimas jau atliktas arba atskleisti prisijungimo duomenys, svarbiausia nedelsti – kuo greičiau kreiptis į savo banką ir policiją“, – tvirtina E. Čipkutė.
