Praėjusio amžiaus pradžioje, 1912 metų publikacijoje prisimenamas faktas apie lietuvio kunigo žygdarbį.
Garsiuoju laivu per Atlanto vandenyną pas brolį į Ameriką plaukė lietuvis, kunigas Juozas Montvila. Kurį laiką prieš Titaniko katastrofą jis kunigavo senoje, medinėje Liubavo miestelio bažnyčioje.
Pasak 1912 m. pasakojimo, „Dar ir dabar teberašo visi laikraščiai apie nelaimę ištikusią Titaniko laivą. Vis dar sužinoma naujų dalykų. Jie paaiškina, kaip nelaimės metu elgėsi važiavusieji juo žmonės. Daugybė prirašyta apie narsumą kapitono ar turtuolio Astoro. Jie ligi paskutinės valandos gelbėjo kitų gyvybę. Ir žuvo drauge su laivu okeano bangose.
Bet dauguma laikraščių užtylėjo dar vieną faktą. Titaniko laivu važiavo Amerikon ir du katalikų kunigai. Vienas iš jų buvo mūsų tautietis Juozas Montvila. Abu kunigai atsisakė sėstis į nuleistąsias iš laivo gelbėjimo valtis. Nenorėdami užimti vietų skirtų moterims ir vaikams.
Kai jau Titaniko laivas buvo besiverčiąs, matė tuodu kunigu, kaip stovėdami tarpe nelaimingųjų, drauge su jais skęstančių, iškėlę rankas davė paskutinį išrišimą. Taip ir žuvo bepildydami, kaip tikru didžiavyriu, kunigo priedermes. Taip žuvo, kaip didvyris ir mūsų tautietis, amžino atilsio kunigas Juozas Montvila.
Laivo Titanikas aukų skaičius daugiau nei 1500 žmonių. Išsigelbėjo vos ketvirtoji dalis, iš kurių apie pora šimtų jūrininkų. Kiti daugiausiai moterys ir vaikai. Visiems keleiviams susodinti neišteko valčių. Kai kurie vyriškiai buvo bešoką į valtis nustumdami šalin moteris, bet tokius laivo oficieriai sušaudė vietoje. Esą toks įstatymas.
Dabar gaudo nuskendusių lavonus. Daugiausiai lavonų išgaudęs garlaivis jų surinko 329. Iš jų buvo atpažinti 190. Beveik visi buvo apsijuosę plaukiojimo juostomis. Jie plūduriavo vandenyje stati. Kiti buvo užsikabinę už ledo lyčių. Visi jie, jei neprigėrė, tai mirė iš šalčio ar alkio. Tokiu būdu mirė ir turtingiausias milijonierius Astoras. Jį rado sustingusį ant didelio ledo luito.
Dar kiti buvo įsikabinę į visokias medžio skeveldras. Kapitonas įsakė išmesti viską į vandenį, kas laive buvo iš medžio. Kad skęstantys turėtų į ką įsikabinti. Kitus moterų kūnus sugavo aptaisytus brangiais išeiginiais rūbais. Tą vakarą laivo salėse buvo didelis balius. Kitos pažadintos iš miego buvo rastos su naktiniais. Tie, kurie skęstant laivui buvo pasilikę jo viduryje, buvo amžinai palaidoti Okeano gelmėse drauge su laivu.
Laivo Titanikas aficieriai ir jūrininkai dabar sulaikyti. Amerikos senatas klausinėja visų išsigelbėjusių keleivių ir kitų liudininkų, kaip visa tai atsitiko. Paaiškėjo, kad Titanikas tikrai nebūtų žuvęs, jei nebūtų taip greitai plaukęs. Kapitonas žinojo apie pavojus. Tačiau greitai plaukti jam liepė įmonės, kuri statė laivą direktorius Ismėjus. „Baltosios žvaigždės“ draugijai, kuriai priklausė laivas, vadovas. Jis norėjo, kad Titanikas nuplauktų į Ameriką greičiau nei visi kiti laivai.
Titanikas buvo pora kartų didesnis, nei didžiausi karo laivai. Tokio pat didumo yra dar vienas laivas „Olimpik“. Jis priklauso tai pačiai kompanijai, kaip ir Titanikas,“ – pasakojimą apie vieną didžiausių laivų katastrofų užbaigia senoji reporterio plunksna.
Kunigas Juozas Montvila 1885 metais gimė Marijampolės krašte.
Dvasininko gimtajame kaime yra atidengtas paminklinis akmuo. Kalvarijos rajone, Liubavo miestelyje J. Montvilos atminimui pastatytas koplytstulpis.
Juozas Montvila keliavo laivu į Ameriką pakviestas ten jau anksčiau įsikūrusio brolio Petro. Į Lietuvą buvo atvykusi Petro anūkė, kuri liudijo, kad senelis visą likusį gyvenimą graužėsi, kad kvietėsi brolį į Ameriką.
Ši publikacija yra perleista pakartotinai. Originali publikacijos data – 2022 m. birželio 3 d.
