Kalėdos – džiaugsmo ir šilumos metas, kuomet susiburia visa šeima, dalijasi prisiminimais ir kartu kuria jaukias akimirkas. Tačiau šis laikotarpis ne visiems siejasi vien su geromis emocijomis. Vienišiems žmonėms Kalėdos tampa iššūkiu, kadangi šventinį džiaugsmą užgožia tyla, ilgesys bei vienatvės jausmas. Kaip galime prisidėti, kad kiekvienas turėtų galimybę džiaugtis šventėmis?
„Tie, kurie neturi artimųjų ar draugų, šventiniu laikotarpiu jaučiasi dar vienišesni – aplinkinių kuriamos džiaugsmingos akimirkos ir laikas kartu sustiprina vienatvės jausmą. Visgi Kalėdos – gerų darbų metas, kuomet kiekvienas galime padėti sukurti šventinį stebuklą. Paprasti veiksmai, tokie kaip pakvietimas į šventinę vakarienę, nuoširdus pokalbis ar dėmesys, gali reikšmingai pakeisti vienišo žmogaus šventes“, – tvirtina „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė.
Vienišumo jausmas dažniausiai aplanko senjorus
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė Milda Vibrantytė sako, jog remiantis tarptautinio tyrimo duomenimis, Lietuvos senjorai yra kone vienišiausi Europoje, o per šventes šis jausmas dar labiau sustiprėja.
„Daug senjorų yra praradę šeimos narius, draugus arba su artimaisiais nebendrauja, neturi jokio ryšio, o taip pat dažnai dėl sveikatos iššūkių netenka fizinės galimybės dalyvauti šventėse, todėl kalėdinis laikotarpis gali priminti apie praradimus. Šventės kelia prisiminimus apie anksčiau turėtus artimuosius, o tai gali sukelti liūdesį, nostalgiją ar net depresiją dėl netekties“, – pasakoja M. Vibrantytė.
Ji priduria, kad prie stipresnio vienišumo jausmo prisideda ir prasidėjęs žiemos sezonas – nepalankios oro sąlygos, trumpos dienos bei niūrūs orai.
„Kartu su šventinio laikotarpio pradžia baigiasi sezonas, kuomet senjorai pluša soduose, daržuose, daugiau laiko leidžia lauke. Todėl dažnu atveju vyresnio amžiaus žmonės užsidaro namuose ir neišvengiamai pradeda intensyviau jausti vienatvę“, – teigia M. Vibrantytė.
Svarbu mokėti padėti sau
Pasak M. Vibrantytės, įsisenėjęs vienišumo jausmas gali ne tik pabloginti psichinę, tačiau ir fizinę sveikatą, įskaitant didesnę depresijos, nerimo ar net širdies ir kraujagyslių ligų riziką, todėl į vienatvę nereikėtų numoti ranka ir pirmiausia gebėti padėti sau.
„Leidžiant sveikatai raginama daugiau dalyvauti bendruomenės veiklose, vietinėse organizacijose, bibliotekose ar bendruomenės centruose. Tokios įstaigos dažnai organizuoja renginius, rankdarbių ar sporto užsiėmimus, kurie leidžia susipažinti su kitais žmonėmis bei įsitraukti į įdomias veiklas. Taip pat rekomenduojama nepamiršti naudotis technologijomis – tai atveria galimybes senjorams lengviau pasiekti naujienas ar vaizdo skambučiu susisiekti su toliau gyvenančiais artimaisiais, jei tokių yra“, – akcentuoja M. Vibrantytė.
Jai pritaria ir vaistininkė, pridurdama, kad išvengti vienišumo jausmo gali padėti ir mėgstami hobiai bei fizinė veikla.
„Labai svarbu išlaikyti fizinį aktyvumą – judėjimas skatina endorfinų (laimės hormonų) gamybą, todėl rekomenduojama skirti daugiau laiko pasivaikščiojimams gryname ore ar lengviems sporto pratimams. Taip pat svarbu užsiimti mėgstama veikla bei gerai pailsėti – vienišumo jausmas gali sustiprėti dėl nuovargio bei nemigos. Kokybiškam miegui patariama naudoti maisto papildus miegui, kurie turi melatonino“, – tvirtina T. Gečienė.
Prisidėti prie džiaugsmingesnių švenčių galime kiekvienas
Svarbu žinoti, kad prie geresnės vienišų žmonių emocinės būklės galime prisidėti ir kiekvienas iš mūsų. M. Vibrantytės teigimu, tokiems žmonėms labiausiai trūksta ne materialių dalykų, o dėmesio, pokalbių bei emocinio ryšio.
„Jau 4 metus iš eilės kviečiame žmones registruoti pastebėtus vienišus senjorus visoje Lietuvoje, kuriuos šventiniu periodu aplanko Raudonojo Kryžiaus savanoriai ir nuneša saldžių dovanų bei nuvyksta pabendrauti ir užmegzti šiltų draugysčių. Be to, visus raginame pastebėti vienišą žmogų ir skirti jam dalelę savo laiko – paklausti, kaip jis jaučiasi, ir išklausyti, pasiūlyti savo pagalbą, o jeigu padėti negalime, nukreipti į tai padaryti galinčias organizacijas“, – teigia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė.
Ji pratęsia, kad padėti vienišiems žmonėms galima ir prisijungiant prie įvairių organizacijų, kurios lanko vienišus senjorus ir kovoja su vyresnių žmonių vienatvės problema Lietuvoje.
„Svarbiausia – nelikime abejingi šalia esančiam, net jei tas žmogus nėra mūsų artimasis. Jei nenorime, negalime skirti savo laiko ar dėmesio, parama organizacijoms, padedančioms žmonėms, taip pat yra labai vertinga ir gali būti jūsų indėlis į geresnio rytojaus kūrimą. Būkime vieni kitiems labiau empatiški, geresni, atidesni ir pasirūpinkime tais, kuriems patiems pasirūpinti savimi kartais gali būti labai sudėtinga“, – teigia M. Vibrantytė.
