Kiek daugiau nei 5500 gyventojų turinčioje Kazlų Rūdoje, kultūrinis gyvenimas nėra nustumtas į šoną, o prie to stipriai prisideda aktyviai veikianti vietos biblioteka.
Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešojoje bibliotekoje netrūksta kultūrinių renginių bei edukacijų, čia kas mėnesį vyksta knygų pristatymai, susitikimai su rašytojais, įvairios edukacijos vaikams ir suaugusiems, ikimokyklinukų itin mėgstami sensoriniai skaitymai ir kitos veiklos.
„Sūduvos gidas“ nusprendė pasidomėti kaip, būnant sąlyginai mažesnio miestelio biblioteka, pavyksta išlaikyti tokią aukštą renginių pasiūlą skaitytojams.
„Kultūros paslaugų kokybė ir jų prieinamumas neturėtų priklausyti nuo gyvenamosios vietovės, ar savivaldybės dydžio, – sako Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešosios bibliotekos direktorė Virginija Samuolienė. – Tiek knygų pasiūla, tiek įvairiomis veiklomis stengiamės neatsilikti nuo didžiųjų miestų bibliotekų.
Žinoma, bibliotekos finansavimas toli gražu net nepanašus į didžiųjų bibliotekų, tačiau aktyviai dalyvaujama projektinėje veikloje, naudojamasi rėmėjų pagalba ir pasitelkiami bibliotekos bei draugų talentai, kurie brangesni už bet kokią valiutą“.
Direktorė prideda, kad praėjusiais metais, vykdant Lietuvos kultūros tarybos finansuojamus projektus, Kazlų Rūdos skaitytojams galėta organizuoti keletas tikrai aukšto meninio lygio renginių ir susitikimų. Tikimasi šią veiklą pratęsti ir šiemet.
Bibliotekos direktorė atskleidžia, jog jeigu bus patvirtintas finansavimas, susitikimus su profesionaliais rašytojais planuojama organizuoti ir bibliotekos filialuose mažesniuose miesteliuose.
Lankstumą sėkmingai veiklai suteikia ir centrinės bibliotekos erdvės – tai puiki vieta parodoms, tad galima lankytojams pristatyti ne tik Kazlų Rūdos menininkų bei Sūduvos krašto tautodailininkų darbus, bet ir Lietuvoje pripažinimo sulaukusių dailininkų kūrybą.
Jurgio Dovydaičio viešosios bibliotekos direktorė Virginija Samuolienė džiaugiasi ir puikiu bendradarbiavimu su visomis Kazlų Rūdos ugdymo įstaigomis. Tiek gimnazistai, tiek jaunesnių klasių moksleiviai ir ikimokyklinukai – nuolatiniai įvairių renginių dalyviai.
Praėjusiais metais bibliotekoje turėta net keletas tokių ne tik prasmingų, bet ir naudingų susitikimų su Marijampolės teismo atstovais, su kariškiais, kūrėjais bei atlikėjais. O kai į biblioteką atvyksta kraštietis gamtininkas Selemonas Paltanavičius, bibliotekos salė nesutalpina visų norinčių susitikti. Pilnos salės sulaukiama ir kai lankosi kiti populiarūs rašytojai ar tokios žvaigždės, kaip teatro ir kino legendos Kristina Kazlauskaitė ar Saulius Bareikis, bei Kazlų Rūdos krašto kūrėjai, todėl kartais veiklos bei renginiai vyksta ne tik bibliotekos erdvėse.
Štai pernai teatro „Labas“ teatrinis pasivaikščiojimas „Nedingęs“, skirtas susipažinti su poeto Antano Kalanavičiaus gyvenimu ir jo kūryba, vyko miesto skvere, o jaunieji Lietuvos poetai savo kūrybą skaitė kavinėje „Peronas“.
Įstaigos direktorė pabrėžia, kad nuolat stengiamasi išlaikyti modernios ir šiuolaikiškos bibliotekos statusą, pasiūlyti naujausias knygas, todėl pernai biblioteka už Kultūros ministerijos skirtas lėšas įsigijo net 1641 knygą.
Savo ruoštu, bibliotekininkai stengiasi įsiklausyti į skaitytojų pageidavimus, nuolatos seka knygų naujienas, atsiliepimus, populiariausių knygų rinkimus.
Bibliotekoje pasitaiko atvejų, kad įsigytą populiarią knygą, pasinaudodamas nemokama Tarpbibliotekinio abonemento paslauga pirmasis užsisako Kauno ar Vilniaus gyventojas, aplenkdamas vietinį skaitytoją, nes didmiesčiuose populiarių knygų tenka laukti ilgiau.
Naudojantis šia paslauga, į kitus miestus siunčiama ir mokslinė literatūra, o ja naudojasi ir Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojai, galintys užsisakyti ir nemokamai parsisiųsti knygą iš bet kurios bibliotekos – nebereikia važiuoti į Vilnių ar Kauną, jeigu reikia mokslinės literatūros, ar retos knygos.
Skaitmenizacijos laikais, pastaruoju metu jaučiamas gyventojų įsitraukimas teikiamose skaitmeninėse paslaugose.
Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka nuo praėjusių metų pradėjo teikti individualias kompiuterinio raštingumo paslaugas ir pastebima, kad tai labai pasiteisino, nes individualių pamokų metu lankytojas kur kas geriau įsimena informaciją, gali ilgiau pasipraktikuoti.
Direktors manymu, pastaruoju metu, kai į daugumą įstaigų reikalinga išankstinė registracija internetu, o sąskaitos siunčiamos į elektroninį paštą, ši paslauga tapo labai reikalinga.
Daug dėmesio įstaiga skiria ir saugaus interneto naudojimui, mokomasi, kaip atpažinti netikras žinias, įvairias melagienas, kaip neužkibti ant sukčių kabliuko.
Didelio susidomėjimo, ypač besimokančio jaunimo tarpe sulaukia ir e-skaityklos paslauga – daugelis programinės literatūros knygų yra labai seno leidimo ir kartais spausdintu formatu jas surasti sunku.
Visgi, ne viskas vien tik „rožėmis klota“. Direktorė Virginija Samuolienė sutinka, kad bibliotekos pastaruoju metu išgyvena išties nelengvą laikotarpį, nes karantino meto uždarumas daug ką atpratino nuo knygų skaitymo, nuo lankymosi renginiuose, kai kurių gyventojų poreikiai apsiriboja vien televizoriumi, todėl darbuotojoms tenka parodyti nemažai išradingumo ir gerokai pasukti galvą, kaip juos vėl prisivilioti į biblioteką.
Viena iš didelio dėmesio sulaukiančių asmenų grupių yra neįgalieji bei vyresnio amžiaus žmonės, kuriems sunku ateiti į biblioteką, todėl teikiama knygnešystės paslauga – daugelį knygų senjorams pristato bibliotekininkės, lankomasi ir senelių namuose, kur darbuotojai skaito knygų ištraukas.
Jurgio Dovydaičio bibliotekoje dažni svečiai būna ir patys mažiausieji – Vaikų ir jaunimo skaitykloje įrengta erdvė mamoms su kūdikiais, čia galima ne tik vartyti mažyliams pritaikytas knygas, bet ir pažaisti, o prireikus ir pasinaudoti vystymo stalu. Neseniai šioje erdvėje įsikūrė ir gyvasis kampelis – apsigyveno gyvalazdės, kurios taip pat traukia vaikų dėmesį.
Direktorė V. Samuolienė neabejoja, kad visa tai pavyksta pasiekti darnaus ir entuziastingo kolektyvo darbo dėka, o ypatingai norisi pasidžiaugti bibliotekos filialų darbuotojų veikla, kuri toli gražu neapsiriboja knygų išdavimu.
Įvairios meninės edukacijos populiarios ne tik centrinėje bibliotekoje, bet ir filialuose, kur žmonės taip pat nori tenkinti savo estetinius ir meninius poreikius, todėl daugelis darbuotojų jau tapę ir auksarankėmis menininkėmis, ir kultūros renginių organizatorėmis, ir lėlių teatro kūrėjomis.
Mažesniuose miesteliuose, kur nebelikę nei pašto, nei ambulatorijos, nei banko skyriaus, bibliotekos tampa vieninteliu patarėju ir ryšio kanalu vyresnio amžiaus žmonėms.
