Tarpukaryje Kybartų miestas Lietuvai teikė ypatingą reikšmę. Čia buvo puošniausia ir didžiausia šalyje geležinkelio stotis ir gražusis peronas. Iškart už sienos atsiverdavo keliai į vakarų Europą. Pasienio miestelis turėjo reprezentuoti visą valstybę. Kybartų tvarkai ir puošnumui buvo skiriamas ypatingas dėmesys.
Praėjusių laikų 1934 m. šaltiniuose rašoma: „Paskutiniais metais Kybartų miesto savivaldybės rūpesčiu miestelis sparčiai tvarkosi. Juk šitaip jam ir dera. Tai – pasienio miestas. Per jį eina geležinkelis į vakarų Europą. Todėl vieta turi teikti jaukų įspūdį.
Neseniai buvo užpilti visi grioviai. Visur prisodinta medelių, gėlių. Visame mieste sutvarkytos krautuvių ir įstaigų iškabos.
Turgavietei išplėsti geležinkelio valdyba atidavė žemės sklypą. Aikštei išgrįsti skirtus akmenis suteikė savivaldybė. O finansais pasirūpino statybos inspekcija.“
1934 m. duomenimis kybartiečių sveikata rūpinosi „savivaldybės samdomas gydytojas ir nuolatinis felčeris. Akušerė neturtingoms Kybartų moterims patarimus ir pagalbą teikė nemokamai. Burnos higiena rūpinosi dantų gydytojai. Neturtingiesiems visos paslaugos buvo teikiamos nemokamai.
Susirgus neturtingam vaikui, Kybartų savivaldybė apmokėdavo gydytojui už gydymą.
Paskutiniu laiku buvo vedami duomenys apie mokinių sveikatą. Nustatyta, kad Kybartų lietuvių pradžios mokykloje iš 441 moksleivio stipraus kūno sudėjimo yra 172 vaikai. Vidutinio kūno sudėjimo – 225. Silpno – 44. Daugiausiai vaikai serga dantų ligomis. Taip pat vyrauja mažakraujystė. Kybartų miesto vokiečių mokykloje mokosi 242 vaikai. Iš jų stipraus kūno sudėjimo – 103. Vidutinio – 109. Silpno – 30. Žydų mokyklą lankantys vaikai turėjo savo daktarą.
Susirgus vietos gyventojui sunkesne liga, pacientai savivaldybės lėšomis siunčiami į apskrities ligoninę. Jeigu ligoniui reikalinga speciali pagalba, toks pacientas buvo siunčiamas į Varėnos ar Jurbarko gydyklą.“
1934 m.
