Kiekvienais metais, artėjant trečiajam sausio pirmadieniui, žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir reklaminėse kampanijose pasirodo tas pats pavadinimas – „Blue Monday“. Esą tai liūdniausia metų diena. Šiemet trečiasis sausio pirmadienis yra sausio 19 diena. Bet ar tikrai mūsų nuotaika tą dieną „užprogramuota“ būti prasčiausia, ar vis dėlto kažkas labai nori, kad tuo patikėtume ir kas už to slypi?
Pamėginkime atsakymą rasti drauge su Sigita Strockyte-Varne, SEB banko asmeninių finansų eksperte.
Kur kilo ši idėja
„Blue Monday“ idėja atsirado 2005 metais, kai ją pristatė psichologas Cliff Arnall, tuo metu siejamas su Kardifo universitetu. Jis pateikė tariamą formulę, su daugybe kintamųjų, kuri neva apskaičiuoja liūdniausią metų dieną. Į ją įtraukti labai žmogiški dalykai. Oras, kuris sausį dažniausiai būna niūrus ir tamsus. Skolos po didžiųjų metų švenčių ir realios galimybės jas padengti. Laikas, praėjęs nuo švenčių. Nusivylimas nė nepradėtais įgyvendinti naujametiniais pažadais. Motyvacijos stoka. Vidinis poreikis keisti gyvenimą, bet atrodo niekas nevyksta. Visa tai sudėjus į formulę, pažįstamas jausmas aplanko daugelį, kad pinigų likę mažiau nei mėnesio ir tai kuria tylų stresą, kuris stipriai veikia nuotaiką. Tad patikėti, jog „Blue Monday“ formulė veikia, nėra sudėtinga“, – sako S. Strockytė-Varnė.
Anot jos, problema ta, kad ši formulė niekada nebuvo moksliškai pagrįsta. Nėra jokio būdo išmatuoti tų kintamųjų skaičiais, nėra tyrimų, nėra recenzuotų publikacijų. Vėliau pats jos autorius pripažino, kad idėja buvo sukurta rinkodaros tikslais, bendradarbiaujant su kelionių kompanija. Kitaip tariant, „liūdniausia metų diena“ buvo sugalvota ne mokslininkų laboratorijose, o marketingo tikslais.
Kai liūdna – perkame
Vis dėlto ši idėja prigijo. Ir jau dvidešimtmetį kasmet trečiasis sausio pirmadienis sulaukia dėmesio, nes jis labai tiksliai pataiko į mūsų realią sausio būseną.
„Po švenčių dažnas jaučia nuovargį, finansinį spaudimą, nekantrumą, kai dienos dar trumpos, o pavasaris atrodo labai toli. Ir štai tuomet atsiranda daugybė pasiūlymų, kaip „paskaidrinti nuotaiką“. Išpardavimai, kelionės, nauji pirkiniai, akcijos, kviečiančios palepinti save, nes juk šiandien tokia sunki diena. Čia ir slypi pagrindinis pavojus. Mūsų nuotaika labai dažnai tampa argumentu išleisti daugiau nei planavome. Emocinis pirkimas ypač sustiprėja būtent sausį, kai asmeniniai finansai dar neatsigavo po Kalėdų, o reklamos agresyviai siūlo pasinaudoti pasiūlymu „čia ir dabar“, kaip geriausią vaistą liūdesiui gydyti“, – sako SEB banko asmeninių finansų ekspertė.
Tačiau, įspėja Sigita, trumpalaikė impulsyvių pirkinių dopamino reakcija prie kasos labai greitai virsta papildomu nerimu, kai ateina laikas apmokėti sąskaitas, kurios atrodo niekada nesibaigia. Iš finansų pusės „Blue Monday“ tampa ne liūdniausia diena, o viena pavojingiausių finansine prasme. Ne dėl datos, o dėl sprendimų, kuriuos žmonės priima vedini emocijų. Jei neturi aiškaus biudžeto valdymo strategijos, aiškaus plano, pasiduoti emociniam pirkimui, kad nuvytume liūdesį, yra lengva.
Sprendimas – turėti planą
„Tiesa yra paprasta: liūdniausia diena metuose būna tik tada, kai mes patys leidžiame jai tokia tapti ir pasiduodame kitų įtakai. Jeigu turi aiškų planą, kaip išlipsi iš kalėdinių skolų, jei žinai, kiek gali sau leisti šį mėnesį, jei nebandai kompensuoti nuovargio ir niūrios nuotaikos naujais pirkiniais, sausis nustoja būti grėsmingas. Vietoje to verta padaryti labai paprastus dalykus. Šiltai apsirengti ir išeiti pasivaikščioti. Išgerti arbatos vietoj dar vieno spontaniško pirkinio. Susitvarkyti namus ir apžvelgti jau turimus įsigytus pirkinius, peržiūrėti rūbų spintas ir kita. Užuot pasidavus įtakai apie liūdniausią dieną metuose, peržiūrėkite savo sausio mėnesio pajamas ir suplanuotas išlaidas. Nepradėtus įgyvendinti tikslus pakeiskite į mažesnius, labiau pamatuojamus ar pasiekiamus trumpuoju laikotarpiu. Viskas yra kontroliuojama jūsų pačių. Svarbu sau priminti, kiek daug jau turime ir kad sausio liko vos viena savaitė. Tas „ilgiausias metų mėnuo“ jau tuoj baigsis. Toks priminimas nieko nekainuoja, o džiaugsmo ir vilties suteikia“, – sako S. Strockytė-Varnė.
Anot Sigitos, nuotaika nėra perkama prekybos centre. Ji kuriama kasdieniais sprendimais. Svarbiausia suprasti, kad emocinė būsena ir finansinė padėtis yra glaudžiai susijusios. Kai sąskaitose tvarka, santaupų turime, lengviau kvėpuoti, o jei chaosas, liūdna bus net, jei tai ir saulėtas kovo pirmadienis. Tad ši diena labiau skirta ne liūdėti, o sustoti ir peržiūrėti, ką turėtume keisti, kad situacija kuria nesame patenkinti, pasikeistų.
