Stebint Lietuvos žiemos klimatą jau daugelį dešimtmečių pastebima gana aiški regioninė diferenciacija: Suvalkija nuosekliai išsiskiria kaip viena mažiausiai sniegingų šalies vietovių. Šis dėsningumas nėra atsitiktinis ar būdingas tik pastarųjų metų švelnesnėms žiemoms – jį lemia visuma geografinių, orografinių ir atmosferinių veiksnių, susiformavusių per ilgą laiką.
Didžioji dalis žiemos kritulių Lietuvoje susiję su ciklonais, kurie dažniausiai atslenka iš Atlanto.
Meteo.lt Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika tikina, kad vidutiniškai daugiausia kritulių Lietuvoje sulaukia Vakarų Lietuva, ypač Žemaičių aukštumų priešvėjiniai šlaitai, nes regionas yra arčiausiai jūros, iš kur atslenka drėgniausi debesys.
Toliau į rytus ir pietryčius judantis oras jau būna netekęs dalies drėgmės. Suvalkija šiame procese dažnai atsiduria vadinamojo kritulių šešėlio zonoje.
„Suvalkijoje yra susiformavęs savotiškas kritulių šešėlio efektas dėl Sūduvos aukštumų, o kartais stebimas net ir silpnas feno efektas“, – aiškina specialistas.
Tai reiškia, kad kritulių debesys čia dažnai būna silpnesni arba visai išsiskaido, o gausesnis sniegas lieka kitose šalies dalyse.
Žiemos metu Suvalkijoje vyrauja ir sausesnės oro masės nei daugelyje kitų regionų. Dalis atmosferinės drėgmės „išsikrauna“ dar Vakarų Lietuvoje bei priešvėjiniuose Sūduvos ir Žemaičių aukštumų šlaituose.
„Oras Suvalkijoje vidutiniškai yra sausesnis, čia dažniau šviečia Saulė nei, pavyzdžiui, Rytų Lietuvoje“, – pastebi G. Valaika.
Šis faktas pastebimas ne tik stebint klimatines normas, bet ir praktikoje – pietinėje Suvalkijos dalyje saulės elektrinės dažnai veikia efektyviai net žiemą.
Papildomą vaidmenį sniego dangos formavimuisi atlieka temperatūros režimas. Žiemos metu temperatūros svyravimai Lietuvoje gali būti labai dideli – nuo stiprių šalčių iki netikėtų atodrėkių.
„Žiemą temperatūros amplitudė gerokai didesnė nei šiltuoju metų laiku – galimi ir +10 °C, ir –20 °C epizodai“, Vis dėlto Suvalkijoje vidutinė žiemos temperatūra dažniau būna aukštesnė nei rytiniuose šalies regionuose, todėl krituliai čia neretai iškrenta lietaus ar šlapdribos pavidalu, o tai mažina sniego dangos storį ir jos išsilaikymo trukmę“, – sako Meteo.lt Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika.
Nors Suvalkija ribojasi su Šiaurės Lenkija ir Vakarų Lietuva, kur žiemos metu sniego kiekiai dažnai didesni, šis kontrastas turi aiškų paaiškinimą.
„Suvalkija yra Sūduvos aukštumų šešėlio zonoje – kitoje kalvų pusėje kritulių iškrenta daugiau, ten šiek tiek šalčiau, todėl sniego danga išsilaiko ilgiau“, – aiškina G. Valaika.
Dėl šios priežasties būtent ten įrengtos slidinėjimo trasos, o pavasarį šios vietovės ilgiau išlieka baltos net palydoviniuose vaizduose.
Svarbu pabrėžti, kad pati Suvalkija nėra visiškai vienalytė. Aplink Kazlų Rūdą esantys miškai daro įtaką vietiniam mikroklimatui, o pietinė regiono dalis – ypač Vištyčio kalvų apylinkės – yra gerokai kalvotesnė nei dažnai manoma.
„Ten sniego paprastai būna daugiau ir šiek tiek šalčiau, tačiau dabartinis meteorologijos stočių tinklas šio kampo dar neatskleidžia pakankamai tiksliai“, – pastebi G. Valaika, pabrėždamas stebėjimų infrastruktūros svarbą.
Lygus reljefas, dideli atviri dirbamos žemės plotai ir santykinai mažas miškų kiekis (kalbant apibendrintai) lemia, kad Suvalkijoje orografiniai procesai yra silpnesni nei kalvotesniuose Lietuvos regionuose.
„Kalvų ir miškų nebuvimas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl kritulių kiekis Suvalkijoje mažesnis. Panašus kritulių šešėlio efektas stebimas ir Vidurio Lietuvoje, Kėdainių–Radviliškio apylinkėse“, – sako Meteo.lt Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika.
Ilgalaikiai daugiamečiai stebėjimai rodo, kad Suvalkija išsiskyrė mažesniu sniego kiekiu tiek anksčiau, tiek dabar.
Suvalkija ir anksčiau, ir dabar išlieka mažiausiai sniegingu Lietuvos regionu – kalvos niekur nedingo, o dirbamieji laukai miškais neapaugo. Tai leidžia daryti išvadą, kad šio regiono žiemos ypatumai yra stabilūs ir turi aiškų, moksliškai pagrįstą paaiškinimą.
