Kalvarija iškilmingai paminėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Kovo 11-osios renginiai mieste suvienijo bendruomenę bendrai maldai, pagarbos atidavimui laisvės kovotojams bei kultūriniam dialogui apie tautos gyvybingumą.
Maldos ir vilties akordai šventovėje
Šventinis minėjimas prasidėjo dvasiniu susitelkimu. Nors Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje šiuo metu vyksta atnaujinimo darbai, tai nesutrukdė tikintiesiems gausiai susirinkti į Šv. Mišias.
Mišias aukojo klebonas kun. teol. lic. Algirdas Žukauskas, kuris kvietė ne tik džiaugtis laisve, bet ir nuolankiai melstis už Tėvynę Lietuvą, prašant Dievo globos.
Mišios pasiekė emocinę kulminaciją, kai skliautuose galingai nuskambėjo Maironio „Lietuva brangi“ – giesmė, tapusi neoficialiu mūsų tautos himnu.
Prie Nepriklausomybės paminklo – ryžto ir pagarbos ženklai
Po pamaldų šventinė eisena nusidriekė link Nepriklausomybės paminklo. Čia, plevėsuojant trispalvėms, buvo prisiminti tie, kurie savo pasiaukojimu išgrindė kelią į laisvę.
Gėlių puokštes prie paminklo padėjo Kalvarijos savivaldybės administracijos vadovai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) bei Lietuvos šaulių sąjungos atstovai, švietimo ir kultūros įstaigų darbuotojai bei patriotiškai nusiteikę miestelėnai.
Sugiedojus „Tautišką giesmę“, minėjimo dalyviai dar kartą akcentavo Kovo 11-osios prasmę – tai diena, leidžianti kiekvienam pajusti tikrąją laisvės vertę.
Ypatingo iškilmingumo suteikė naujųjų Šaulių sąjungos narių priesaika. Šaulių ištarti pasižadėjimo žodžiai tapo gyvu priminimu, jog laisvė nėra duotybė – ji reikalauja nuolatinio budrumo, drąsos ir asmeninio pasiryžimo. Renginio metu taip pat buvo apdovanoti labiausiai nusipelnę šauliai.
Mero žinutė: mylėti Tėvynę reikia ne žodžiais, o širdimi
Į susirinkusius kreipęsis Kalvarijos savivaldybės meras Nerijus Šidlauskas pabrėžė atsakomybę prieš praeitį ir ateitį.
„Dažnai Tėvynę mylime tik garsiais žodžiais, tačiau to negana. Ją reikia mylėti širdimi ir jausti nuoširdžią pagarbą tam sunkiam keliui, kurį nuėjo mūsų tauta. Ši diena – tai didelio, sunkaus nueito kelio nuopelnas ir priminimas, kad laisvės kaina yra itin didelė,“ – teigė meras.
Meras linkėjo kalvarijiečiams ne tik formaliai perimti pareigą švęsti, bet ir „išlikti alkaniems laisvės bei tikėjimo“.
Kultūrinis dialogas: daina kaip valstybės gyvybės šaltinis
Paskutinė šventės dalis persikėlė į Kalvarijos savivaldybės kultūros centrą.
Jo fojė virto improvizuota kino sale, kurioje pristatytas režisieriaus Vytauto V. Landsbergio dokumentinis filmas „Zitai“. Filmas pasakoja apie iškilią etnomuzikologę, televizijos laidų vedėją Zitą Kelmickaitę.
Renginyje dalyvavęs pats režisierius šiltai prisiminė savo heroję, o kalvarijiečiai džiaugėsi, kad Z. Kelmickaitė ne kartą lankėsi jų krašte, negailėdama patarimų bei geros nuotaikos.
Vytautas V. Landsbergis pabrėžė, kad valstybė yra tarsi gyvas organizmas, o daina – tai didelė to gyvybingumo dalis. Būtent per dainą iš kartos į kartą perduodami prisiminimai ir suteikiama viltis.
Po filmo peržiūros diskusijos tęsėsi prie šventinio stalo. Folkloro kolektyvai „Bruknyčia“ ir „Diemedis“, kartu su Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) nariais, dar ilgai bendravo ir užtraukė ne vieną dainą, taip praktiškai įprasmindami šventės idėją – vienybę per bendrystę ir dainą.
Kovo 11-osios minėjimas Kalvarijoje parodė, kad laisvė čia nėra tik istorinė data vadovėlyje. Tai gyva tradicija, jungianti skirtingas kartas – nuo prisiekiančio jauno šaulio iki dainą dainuojančio senjoro. Kol bendruomenė geba kartu melstis, diskutuoti apie kultūrą ir branginti savo didvyrių atminimą, tol valstybės laisvės idėja išlieka stipri ir gyvybinga.
