Legendinis klebonas ir dekanas Mykolas Krupavičius buvo ne tik geras dvasininkas, bet ir puikus oratorius bei patriotas. Septynerius metus klebonavo Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčioje. Turėjo ne tik klebono, bet ir dekano titulus. Puošnioji bažnyčią juosianti tvora, pagrindiniai vartai į šventorių ir religinės statulos – M. Krupavičiaus nuopelnas.
Senoje spaudoje dažnai buvo įvardinamas aktyviu visuomenininku. Tarpukario šaltiniuose minimas prisidėjęs prie klebonijos ir Kalvarijos šventovės remonto.
Anot senosios tarpukario žinutės spaudoje, „Krupavičius Kalvarijoje ištinkavo klebonijos pastatą, išlygino šventorių, nutiesė plačius, cementinius takus. Iš miesto savivaldybės išgavo naują sklypą. Jo klebonavimo laikotarpiu buvo pastatyta cementinė tvora. Šventorius buvo aptvertas aklinu mūru. Buvo pastatyti aukšti, puošnūs vartai. Vartų viršuje užkelta didelė Kristaus valdovo statula. Taip pat sutaisyti vargonai ir atnaujinti du šoniniai altoriai.
Kadangi Kalvarijos bažnyčia ir klebonija yra miesto centre, šie patobulinimai padabino miesto širdį.
Pasidžiaugti Mykolo Krupavičiaus nuveiktas darbais iš Vilkaviškio į Kalvariją atvyko vyskupas Mečislovas Reinys. Buvo pasakytas įspūdingas pamokslas. Visa parapija buvo paaukota Švenčiausio Jėzaus širdžiai.“
Kraštotyrininkas, istorikas Jonas Reitelaitis savo knygoje rašo, kad per septynerius M. Krupavičiaus klebonavimo Kalvarijoje metus „ėjo dideli remontai ir statybos.
Bažnyčios tarnautojams pastatydino dviejų aukštų mūrinius namus su dviem salėmis. Viena buvo skirta bažnytiniam chorui repetuoti. O prie zakristijono, kita salė – žmonėms užeiti, pasilikti savo drabužiams ir sušilti. O kas norėjo, galėjo išgerti arbatos stiklą, kurį pagamindavo zakristijono žmona.
Krupavičius kapus aptvėrė aukšta mūrine tvora. Kapų gatvę, kuri pavasarį ir rudenį buvo neišbrendama, išgrindė akmenimis.
Nuo neatmenamų laikų neremontuotą Kalvarijos bažnyčią Krupavičius ištinkavo, išbalino, išgrąžino. Rengėsi dekoruoti, bet užgriuvusios Lietuvą nelaimės visus jo darbus nutraukė. Dekanas 1940 m. rusų buvo pasmerktas mirti. Viso to išvengė tik vietinio skardininko dėka. Jo įspėtas nakčia pasišalino ir slapstėsi ligi vokiečių atėjimo.
Vokiečių okupacijos metu, Mykolas gynė skriaudžiamus lietuvius. Vyriausiam okupantų komisarui įteikė Kaune du memorandumus. Už visa tai, 1942 m. vokiečiai jį areštavo ir išvežė į Vokietiją. Ten jis kurį laiką sėdėjo Eitkūnų ir Tilžės kalėjime.
Vėliau bolševikai antrą kartą užėmė Lietuvą ir Krupavičius į Kalvariją negrįžo. Pasiliko vakaruose,“ – pasakojimą apie Krupavičių užbaigia Jonas Reitelaitis.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui M. Krupavičius per Atlanto vandenyną patraukė į JAV. Ten, 1970 m. Čikagoje mirė.
