Lietuvoje svaigintis narkotinėmis medžiagomis yra bandęs dažnas paauglys.
Dalis jų su šiomis priklausomybę keliančiomis medžiagomis susiduria būdami dvylikos, sako SOS vaikų kaimai organizacijos Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) specialistė Roberta Butkevičiūtė. Visuomenėje vis dar vyrauja stereotipas, kad priklausomybės yra asmeninio silpnumo ar netinkamo auklėjimo pasekmė, o žalingai vartojantys paaugliai – beviltiški. Specialistė teigia, kad yra būdų, kaip padėti jaunuoliams.
„Visuomenės stereotipai ir gėdos jausmas, susiję su psichoaktyvių medžiagų vartojimu, jaunuoliams kelia socialinio atstūmimo baimę, menkina savivertę ir atbaido nuo pagalbos ieškojimo. Abejonės dėl galimybės išsivaduoti nuo svaiginimosi neretai veda ir į socialinę izoliaciją – paaugliai atsiriboja nuo artimųjų, jaučiasi vieniši ir nesulaukia palaikymo, todėl jie dar labiau užsidaro savyje, nedrįsta kreiptis pagalbos, o problema tik gilėja“, – teigia specialistė R. Butkevičiūtė.
Ankstyva pirmoji pažintis, o viena priežasčių – socialinių tinklų naudojimas
Anot specialistės, pirmoji paauglių pažintis su kvaišalais dažniausiai įvyksta 12-16 metų, o tai lemia kelios pagrindinės priežastys.
„Paauglių pirmasis susidūrimas su psichoaktyviomis medžiagomis dažniausiai išryškėja tik prasidėjus paauglystei, dėl bendraamžių įtakos, socialinio spaudimo, emocinių sunkumų ar smalsumo. Noras pritapti prie draugų, baimė būti atstumtiems ir nesugebėjimas tinkamai susidoroti su stresu, nerimu ar depresija skatina ieškoti lengviausio būdo pabėgti nuo realybės. Taip pat socialinėje erdvėje paaugliai stebi greitai besikeičiantį pasaulį, dėl to kyla nerimas dėl ateities, akademinių pasiekimų. Svarbų vaidmenį atlieka ir artima aplinka – šeimos problemos, konfliktai ir emocinė įtampa gali turėti didelę įtaką pasirinkimui vartoti psichoaktyvias medžiagas“, – sako R. Butkevičiūtė.
Baimę kelia paauglių informacijos trūkumas
Pasak specialistės, baimė ir nežinojimas apie kvaišalus yra viena priežasčių, kodėl paaugliai taip drąsiai eksperimentuoja neturėdami pakankamai žinių apie galimas pasekmes jų fizinei ir psichinei sveikatai. Lygiai taip pat, daugelis jaunų žmonių nežino, kur ieškoti pagalbos, gydymo, o tai radę bijo tuo pasinaudoti.
„Socialinė aplinka ir nepakankamas artimųjų palaikymas dažnai apsunkina paauglių kelionę iš kvaišalų liūno, o emociniai sunkumai ir informacijos trūkumas apie pagalbos galimybes tik prailgina šį procesą. Tokiais atvejais svarbu kurti palaikančią, priimančią aplinką, suteikiančią paaugliams emocinį saugumą, sumažinančią stresą ir nerimą, padedančią jiems atrasti motyvaciją bei skatinančią keisti savo elgesį. Šeimos, draugų, bendruomenės palaikymas gali būti paskata siekti įveikti norą svaigintis, o pasitikėjimu grįsti santykiai mažina izoliacijos jausmą, kuris dažnai lydi priklausomybes“, – teigia ji.
Multidimensinė šeimos terapija – kompleksiška pagalba priklausomybėms įveikti
Kaip teigia R. Butkevičiūtė, MDFT šeimos terapija padeda kovoti su priklausomybėmis, pripažįstant pagalbą, kaip normalų procesą, o ne gėdą ar silpnumo ženklą. Ši terapija apjungia paauglius ir jų tėvus, o į pirmuosius susitikimus su MDFT specialistais jaunuolis gali atvykti ir lydimas draugų.
„MDFT programa apima paauglius ir jų tėvus, todėl artimųjų dalyvavimas leidžia giliau suprasti problemą kuriant saugią terpę. Ši terapija pritaikoma, pagal individualius poreikius, atsižvelgiant į psichologinius, socialinius ir kultūrinius veiksnius, veikiant kompleksiškai. Be to, MDFT programos metu, suteikiamos gairės teigiamiems elgesio pokyčiams formuoti bei emocinės ir socialinės kompetencijos stiprinimui, o tai padeda spręsti konfliktus ir sumažina atkritimo riziką ateityje“, – sako MDFT specialistė.
Nemokama MDFT programa, orientuota į 11-17 metų jaunuolius, susiduriančius su įvairiais elgesio ir emociniais sunkumais, Lietuvoje veikia jau trejus metus.
MDFT programą Lietuvoje įgyvendina LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija, bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Socialinių paslaugų priežiūros departamentu. Programos finansavimas užtikrinamas valstybės biudžeto lėšomis pagal ministerijos priemonę, skirtą MDFT programos tęstinumui šalyje.
