Sekmadienį Marijampolės širdis – J. Basanavičiaus aikštė – tapo tikru etnokultūros ir linksmybių epicentru. Nors termometro stulpelis priminė apie vis dar gniaužiantį šaltį, marijampoliečiai ir miesto svečiai įrodė, kad gera nuotaika ir bendrystė šildo geriau už bet kokią saulę.
Miestas šventė Užgavėnes – archajišką pavasario žadinimo ir žiemos varymo šventę.
Šventinis šurmulys prasidėjo mugėje
Pasiruošimas didžiajam žiemos išvarymui prasidėjo nuo pat ryto šurmuliavusioje mugėje.
Čia susirinkusieji galėjo įsigyti įvairių rankdarbių bei amatininkų dirbinių, o ore tvyrojo gundantis kepinių kvapas.
Tai buvo puiki proga miestelėnams susitikti, pasižvalgyti į meistrų darbus ir pamažu pasinerti į šventinę nuotaiką.
Aikštėje taip pat veikė bendruomenių kiemeliai. Nors spaudė šaltukas, juose apsilankę žmonės galėjo pasivaišinti tradiciniais Užgavėnių blynais, kurie simbolizuoja sugrįžtančią saulę.
Riebus ir sotus maistas šią dieną primena apie būtinybę sukaupti jėgas artėjantiems pavasario darbams.
Scenoje – folkloro raštai ir muzikinė energija
Oficialiąją programą ir puikią nuotaiką meistriškai valdė šventės gaspadoriai – Algirdas Stadalius ir Aušra Kurmilevičienė.
Jų sąmojis ir raginimai vijo žiemą iš kiemo, o scenoje pasirodę kolektyvai į aikštę įnešė autentiškos dvasios.
Ypatingo spalvingumo šventei suteikė patys marijampoliečiai, kurie į J. Basanavičiaus aikštę gausiai susirinko pasipuošę išradingomis kaukėmis ir ryškiais kostiumais, taip patys tapdami aktyviais triukšmingo žiemos varymo dalyviais.
Senąsias tradicijas, dainas ir ratelius demonstravo Marijampolės kultūros centro folkloro ansamblis „Žibinyčia“, vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Žolynukai“, Marijampolės TAU folkloro ansamblis „Senapilė“ bei Sūduvos gimnazijos folkloro ansamblis „Klevelis“.
Šventinę atmosferą dar labiau kaitino kapelų „Gudeliai“ ir „Ratilai“ pasirodymai.
Jų atliekami kūriniai privertė šokti net ir didžiausius šalčio skeptikus, o aikštėje besisukantys spalvingi persirengėliai – velniai, raganos, čigonai bei kiti folkloriniai veikėjai – kūrė nepamirštamą reginį.
Mero sveikinimas ir simbolinė kova
Šventėje dalyvavęs Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda pasidžiaugė susirinkusiųjų gausa ir gera nuotaika. Meras pabrėžė, kad jau spėjo paragauti tradicinių miltinių blynų, bei linkėjo visiems skambiais šokiais ir dainomis galutinai išvyti žiemą iš miesto gatvių bei kiemų.
Kulminacijai artėjant, dėmesio centre atsidūrė amžini priešininkai – Lašininis ir Kanapinis.
Lašininis, simbolizuojantis sotų žiemos tingulį ir riebųjį mėsėdį, bandė ginti savo pozicijas, tačiau Kanapinis – pavasario šauklys, pasninko ir atsinaujinimo simbolis – sulaukė didesnio minios palaikymo.
Po triukšmingos ir azartiškos kovos pergalę, kaip ir kasmet, šventė Kanapinis, taip paskelbdamas gamtos prabudimo pradžią.
Morės deginimas – atsisveikinimas su praeitimi
Šventę vainikavo pats svarbiausias ir laukiamiausias ritualas – Morės deginimas. Didžiulė šiaudinė lėlė, įkūnijanti visas sukauptas negandas, blogį ir šaltąją žiemą, aikštės viduryje virto didžiuliu laužo stulpu.
Deginant Morę, susirinkusieji garsiais šūksniais „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“ galutinai atsisveikino su tamsa.
Tikima, kad kartu su dūmais išsisklaidė ir visi žiemos sunkumai, užleisdami vietą šviesai bei atgimimui.
Marijampoliečių juokas ir dainos dar ilgai aidėjo J. Basanavičiaus aikštėje, skelbdami: pavasaris į miestą oficialiai pakviestas!
