Trečiadienį Marijampolėje iškilmingai duotas startas 26-ajai Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei, kuri šiemet kviečia bendruomenę vadovautis šūkiu „Skaityk tarp eilučių“. Ši iniciatyva skatina ne tik domėtis literatūra, bet ir giliau žvelgti į supančią aplinką bei kūrybą.
Šventiniame atidarymo renginyje dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, vicemeras Artūras Visockis bei Marijampolės STEAM centro vadovė Vaida Pituškienė.
Bibliotekos direktorė Daiva Kirtiklienė, sveikindama gausiai susirinkusią publiką, pabrėžė, kad biblioteka šiandien yra kritinio mąstymo ir tiesos paieškų erdvė, ypač svarbi kovojant su šiuolaikinės dezinformacijos srautais.
Meras Povilas Isoda džiaugėsi bibliotekos inovatyvumu ir jos reikšme miesto gyventojams, o už nuopelnus bibliotekos veiklai „Petro Kriaučiūno plunksnomis“ buvo apdovanotos Eglė Bendoraitienė, Dalia Sudeikienė bei Irena Lunskienė. Kultūros ministro padėka už lyderystę įteikta Jūratei Pajaujienei.
Pagrindinis šventės akcentas buvo iš Šakių krašto kilusio žinomo vertėjo, humoristo ir televizijos laidų vedėjo Pauliaus Ambrazevičiaus paskaita „Tarp eilučių: humoro istorija Lietuvoje 1926–2006 m.“.
Svečias itin detaliai ir gyvai apžvelgė skirtingas humoro eras, pradedant tarpukariu, kai satyra plito per spaudą kaip švelni priemonė kritikuoti kasdienybę, socialinius reiškinius bei biurokratiją. Tuo metu iškilo pirmasis tikras profesionalus komikas Pupų Dėdė, padėjęs pamatus lietuviškajai estradai.
Sovietmečiu humoras įgavo dvilypį vaidmenį – jis tapo ir valdžios įrankiu, ir būdu išreikšti paslėptą kritiką. Legendinis žurnalas „Šluota“ ne tik pašiepdavo negeroves, bet ir realiai spręsdavo žmonių problemas, o 1958 metais gimęs agitbrigadų judėjimas piko metu vienijo net apie 600 grupių. Tuo laikotarpiu pasirodė ir pirmasis humoro serialas „Petraičių šeima“, vaidinamas tiesiogiai kaip teatras, bei fenomenali Vilniaus universiteto Teisės fakulteto grupė „Dviratis“, tapusi tikru kultūriniu lūžiu.
Atgavus Nepriklausomybę, prasidėjo tikrasis televizijos humoro aukso amžius, kai ekranus užvaldė tokie projektai kaip „Bentski šou“, „Tučkus ir viršininkas skuba į pagalbą“ ar „Anekdotų devintukas“.
Tai buvo laikotarpis, kai humoristinės kasetės demonstravo absoliučią žodžio laisvę, o 1993 metais debiutavęs „Dviračio šou“ transformavosi į stiprią politinės satyros laidą.
P. Ambrazevičius priminė populiariuosius kūrėjus – Artūrą Orlauską, Raimondą Bingelį, provokuojantį „Radioshow“, talentingąjį Rolandą Kazlą, improvizacijų meistrus iš „Pagauk kampą“ bei nepamirštamą Vytautą Šapranauską.
Galiausiai, pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje humoras pasuko netikėta linkme – komikai patys tapo politikais: Vytautas Šerėnas netgi siekė šalies prezidento posto, užimdamas aukštą ketvirtąją vietą, o 2008-aisiais metais Arūno Valinsko vedama „Tautos prisikėlimo partija“ sėkmingai pasirodė Seimo rinkimuose.
Renginį vainikavo mintys apie tai, kaip nuo 2010 metų humoras galutinai persikėlė į skaitmeninę erdvę, kurioje suklestėjo stand-up žanras, tinklalaidės bei improvizuoti pasirodymai, suteikiantys kūrėjams dar daugiau laisvės.
Pauliaus Ambrazevičiaus pasakojimas ne tik praturtino klausytojus istoriniais faktais, bet ir priminė, kad gebėjimas juoktis iš savęs bei aplinkos yra viena didžiausių tautos vertybių.
Ši spalvinga humoro retrospektyva tapo įkvepiančia Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės pradžia Marijampolėje, kviečiančia visą bendruomenę visą savaitę aktyviai dalyvauti renginiuose, ieškoti gilesnių prasmių ir niekada nenustoti skaityti tarp eilučių.
