Iš laikinosios sostinės Kauno ir kitų Lietuvos vietų 1931 m. į Marijampolę atvyko daugybė svečių. Sūduvos sostinėje įvyko valstybinės reikšmės objekto atidarymas.
Pasak publikacijos, „1931 m. spalių 14 d. Suvalkų krašto pramonei buvo itin reikšminga diena. Atidarytas pirmasis visoje Lietuvoje cukraus fabrikas. Iš Kauno atvyko ministerijai, bankų direktoriai, aukštųjų mokyklų profesoriai, žurnalistai.
Cukraus fabriko atidarymas buvo patikėtas paauksuotą raktą rankose laikiusiui ministrui pirmininkui ponu Tūbeliui. Pašventinimą atliko arkivyskupas Karevičius kunigui Mažonui ir Stankevičiui asistuojant. Arkivyskupas pabrėžė, kad net ir ekonominio sunkmečio metu, kyla lietuvių kultūrinis gyvenimas. Sakė prašysiąs Dievo, kas šį fabriką neištiktų kokia nelaimė ir kad saldus cukrus pasaldintų ūkininkų gyvenimą.
Vėliau buvo fabriko apžiūrėjimas direktoriams aiškinantis mašinų funkcijas. Antrajame aukšte buvo vaišės. Prie stalų susėdo 125 žmonės. Kalbose aiškėjo cukraus reikšmė visai Lietuvos pramonei.
Fabriko statybos pirmininkas, vilkaviškietis inžinierius Stanaitis pasakė, kad pirmieji sumanymai statyti fabriką kilo zanavykų brolių Vailokaičių galvose. Iš Mintaujos Latvijoje atvykusio ten esančio fabriko direktorius vylėsi, kad tai ne paskutinis toks fabrikas mūsų šalyje. Netrukus Marijampolės devintojo pulko orkestras sugriežė Latvijos himną.
Daugelio fabrikų savininkas zanavykas ponas Vailokaitis džiaugėsi kartus su ūkininkais. Buvo raginama, kad vietiniai ūkininkai išpirktų visas Lietuvos cukraus buveinės akcijas. Ir kad visas fabrikas pereitų į suvalkiečių ūkininkų rankas.
Kiti svarstė, jog nesvarbu ar cukrus bus centu pigiau ar brangiau. Svarbiausia, kad jis būtų išgautas iš savų užaugintų runkelių.
Dėl savų prityrusių statybininkų trūkumo teko kviestis svetimus. Inžinierius Stanaitis pabrėžė itin pavyzdingą čekų statybos darbo atlikimą. Tas pats pulko orkestras sugrojo čekų tautos himną.
Pirmajame aukšte, prie kavos puodelio, iškilmių dalyviai pasirašė fabriko atidarymo aktą. O čekų inžinieriai dar kurį laiką pasiliks Marijampolėje. Gal netgi iki Kalėdų. Ir prižiūrės cukraus gamybą.“
1931 m. Marijampolė.
Tomas Sušinskas