Marijampolės kultūrinis peizažas nušvito ypatingomis spalvomis – miestas iškilmingai mini vienos ryškiausių savo praeities asmenybių, Aleksandros Stepanovaitės-Bulotienės, 135-ąsias gimimo metines.
Ši sukaktis tapo pagrindine ašimi ambicingam projektui „Bulotų namai – kultūros židinys. Aleksandrai Bulotienei – 135-eri“, kurio tikslas – ne tik nubraukti laiko dulkes nuo istorinių faktų, bet ir sugrąžinti į šiuolaikinės Marijampolės gyvenimą tą neaprėpiamą intelektualinę prabangą bei dvasinę šilumą, kuria pasižymėjo ši neeilinė moteris.
Ketvirtadienį įvykęs pirmasis ciklo renginys tapo tikra istorine bei menine kulminacija.
Bulotų namų erdves užpildė istorinis spektaklis „Šimtmečio moterys“, kuris žiūrovus meistriškai nukėlė į XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios epochą. Tai buvo laikas, kai Lietuva kūrėsi iš naujo, o jos pamatus savo darbais, žodžiais ir drąsa klojo iškiliausių moterų plejada.
Simboliška, kad šis spektaklis pristatytas būtent čia – namuose, kurie patys yra tapę moteriškos išminties, diplomatijos ir kultūrinės mecenatystės paminklu.
Renginio svečiai galėjo pajusti tą nenutrūkstamą giją tarp praeities asmenybių ir Aleksandros Bulotienės, kuri savo gyvenimu įkūnijo modernios, išsilavinusios ir tėvynę mylinčios moters idealą.
Vakarą papildė Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus muziejininko-istoriko Igno Povilavičiaus pranešimas „Susipažinkime iš naujo: Aleksandra Bulotienė“. Istorikas pristatė Aleksandrą kaip savarankišką, kultūriškai aktyvią ir įtakingą asmenybę, kurios reikšmė Marijampolės gyvenimui neapsiribojo vien tuo, kad ji buvo garsiojo advokato Andriaus Bulotos sutuoktinė.
Aleksandra Bulotienė pasižymėjo europietiškomis pažiūromis, intelektualumu ir gebėjimu kurti aplink save kūrybingą ir žingeidžią bendruomenę. Jos namai Marijampolėje tapo svarbia kultūrinių susitikimų vieta, kur lankydavosi to meto literatūros ir mokslo žvaigždės. Tarp žinomiausių svečių buvo literatūros klasikė Žemaitė bei bendrinės lietuvių kalbos kūrėjas Jonas Jablonskis. Šiose aplinkose vykdavo diskusijos apie literatūrą, kalbą, kultūrą ir visuomenės aktualijas, todėl Bulotienės namai prisidėjo prie miestui būdingos intelektualinės dvasios formavimosi.
Be kultūrinės veiklos, Aleksandra Bulotienė aktyviai dalyvavo socialinėse iniciatyvose. Ji rūpinosi talentingų jaunuolių parama, skatino edukacines ir labdaros veiklas, taip pat padėdavo organizuoti kultūrinius renginius bei diskusijas. Bulotų namai buvo savotiškas regiono intelektualinis centras, kur gimdavo idėjos, kurios vėliau prisidėdavo prie Marijampolės kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo stiprinimo.
Per jos pastangas Marijampolė išlaikė savo svarbų vaidmenį Suvalkijos kultūriniame gyvenime. Aleksandra Bulotienė buvo moteris, kuri gebėjo suderinti aristokratišką eleganciją su nuoširdžiu rūpesčiu aplinkiniais, ir jos įtaka miestui atsispindėjo ne tik kultūriniuose renginiuose, bet ir bendruomeniškumo tradicijose, kurios išliko ir vėlesniais laikotarpiais.
Šio jubiliejinio projekto įgyvendinimas yra sėkmingas viešojo sektoriaus ir privačios iniciatyvos bendradarbiavimo pavyzdys, liudijantis apie aukštą Marijampolės bendruomenės sąmoningumą puoselėjant savo istorinį identitetą.
Projektą finansuojanti Marijampolės savivaldybė skiria prioritetinį dėmesį krašto paveldo aktualizavimui, užtikrindama, kad Bulotų namų tradicijos būtų tęsiamos ir prieinamos plačiajai visuomenei.
Ypatingą padėką organizatoriai reiškia renginio mecenatams Rūtai ir Eduardui Jasams. Jų asmeninis indėlis ir finansinė parama tapo esminiu faktoriumi, leidusiu užtikrinti aukščiausią meninę bei organizacinę programos kokybę.
Tokia mecenatystės kultūra tiesiogiai atliepia pačios Aleksandros Bulotienės puoselėtas vertybes – remti meną, šviesti visuomenę ir kurti ilgalaikę pridėtinę vertę savo gimtajam miestui.
Šis bendras pastangų telkimas ne tik įprasmina garbingą 135-ųjų metinių sukaktį, bet ir įtvirtina Bulotų namus kaip gyvą, pulsuojantį Marijampolės kultūros epicentrą.
