Trečiadienį Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje oficialiai prasidėjo pirmasis šių metų ambicingo kultūros projekto „MENOpolis’26“ renginys, tapęs tikra švente miesto intelektualams. Vakaro svečias – legendinės grupės „Antis“ lyderis, architektas Algirdas Kaušpėdas, susirinkusiems pristatė savo naujausią romaną „Koplyčia“.
Šis itin atviras susitikimas, pavadintas „Pokalbiai be viršelių“, nepaliko vietos formalumams ir leido susirinkusiems pažvelgti į kūrėjo vidinį pasaulį.
Gilų vakarą meistriškai moderavo žurnalistė Vaida Masaitienė, padėjusi autoriui atskleisti ne tik knygos kūrimo užkulisius, bet ir pamatines asmenines vertybes.
Renginys sulaukė milžiniško susidomėjimo, o norintys išgirsti vieną ryškiausių Lietuvos kultūros asmenybių vos tilpo jaukioje bibliotekos salėje. Autorius neslėpė džiaugsmo dėl tokio gausaus būrio klausytojų ir prisipažino jaučiantis ypatingą, šiltą ryšį su Marijampole, kurioje jam teko lankytis bei dalyvauti įvairiuose renginiuose ne vieną kartą.
Šis vakaras tapo dar vienu įrodymu, kad Marijampolės publika vertina intelektualų turinį ir gyvą diskusiją, o ciklo „Pokalbiai be viršelių“ formatas puikiai tiko nuoširdžiam dialogui tarp autoriaus ir skaitytojų užmegzti.
Kalbėdamas apie „Koplyčią“, A. Kaušpėdas pabrėžė, jog nors tai nėra pirmoji jo knyga, ji neabejotinai yra pati svarbiausia ir brandžiausia.
Jei pirmoji autoriaus knyga buvo skirta legendinės grupės „Antis“ istorijai, o antroji – trumpiems apsakymams, tai „Koplyčia“ tapo išsipildžiusia sena svajone parašyti tikrą, vientisą romaną.
Knygos centre – architektas Leonardas Gražys, gaunantis neįprastą užsakymą Arnionių dvarui suprojektuoti koplyčią, skirtą tragiškai žuvusiam užsakovų sūnui. Pagrindinis herojus čia susiduria su esmine moraline bei profesine dilema: kaip statyti Dievo namus ir kurti šventovę, kai pats savyje dar nesi radęs tvirto tikėjimo pamato.
Autorius dažnai sulaukia klausimo, kiek šiame kūrinyje yra jo paties gyvenimo detalių, ir atvirai atsako, kad labai sunku parašyti tai, ko pats nesi išgyvenęs ar neišmanai. Rašymas jam yra dalijimasis patirtimi su kitais, o ne tik kūryba sau.
A. Kaušpėdas neslėpė, kad parašyti šį kūrinį jį paskatino skaudi asmeninė patirtis – dukros Algės netektis, tad knyga gimė kaip savotiška autoterapija.
Nors tai nėra gryna autobiografija, romane meistriškai supinta literatūrinė išmonė, dokumentika, eseistika ir autentiški autoriaus dukters dienoraščių bei poezijos fragmentai. Skaitytojai šiame daugiasluoksniame kūrinyje ras net ir tikrą, dokumentišką pokalbį su profesoriumi Vytautu Landsbergiu.
Antroje vakaro dalyje diskusija natūraliai pasisuko kūrybos, architektūros ir muzikos link.
A. Kaušpėdas prisiminė „Anties“ fenomeną, kuris gimė visai netikėtai ir tapo ryškiausiu 1988-ųjų laisvės simboliu. Jis atskleidė ir grupės pavadinimo paslaptį, kuri kilo ne tik iš paukščio vardo, bet ir iš architektų grupės vidinio kodo: sukeitus raides, žodis „antis“ tampa užuomina į tiesos sakymą.
Net ir užsienyje, pavyzdžiui, Čikagoje, grupė buvo pristatoma kaip antisovietinis ansamblis „Anti-S“.
Kalbėdamas apie muzikines įtakas, autorius pripažino, kad jų kūryboje gausu elektronikos elementų, o stilistiškai galima įžvelgti paralelių su tokiomis pasaulinėmis grupėmis kaip „Depeche Mode“ ar „Rammstein“.
Šiuo metu kūrėjas save realizuoja grupėje „KAnDIs“ ir sako, kad kandis jam asocijuojasi su kažkuo mažu, bet turinčiu sparnus.
Nuo architektūros A. Kaušpėdas prisipažino šiek tiek nutolęs dėl perteklinės biurokratijos, kuri slopina kūrybinį džiaugsmą. Palietęs visuomenės aktualijas, autorius pastebėjo, kad dabartiniai mitingai ir streikai už laisvą žodį yra natūralus jaunosios kartos grūdinimasis, jų noras būti tikrais piliečiais.
Visgi svarbiausia pamoka, kurią jis tikisi perduoti skaitytojui, yra drąsa pabūti tyloje su pačiu savimi, nes žmonės dažnai bijo ramybės, nors ji yra brangiausia. Per tikėjimą autorius linki atrasti atsakymus į esminius klausimus apie savo tapatybę ir tai, kas gyvenime iš tiesų svarbu.
„MENOpolis’26“ tęsia savo kultūrinę kelionę ir žada dar daugiau įsimintinų susitikimų.
Kitas projekto renginys Marijampolėje įvyks jau balandžio 28 dieną, kai žiūrovų laukia susitikimas su Arūnu Valinsku.
Metų eigoje programoje taip pat numatyti susitikimai su rašytoju Rimantu Kmita, grupės „Foje“ nariais bei kitais žinomais kūrėjais, kurie visus metus turtins miesto kultūrinį gyvenimą.
