Praėjusio amžiaus viduryje muzikos pasaulis įgavo naują atspalvį, kai buvo išleista pirmoji vinilinė plokštelė (dar žinoma kaip LP). Bene 40 metų šios plokštelės buvo pagrindinė fizinė muzikos klausymo priemonė, kol galiausiai maždaug apie 1990-uosius skaitmeninės laikmenos išstūmė plokšteles ir vos jų egzistavimo nesunaikino visiems laikams.
Visgi, apie 2010-iuosius metus vinilinės plokštelės pradėjo naują gyvavimo etapą, o šiuo metu visame pasaulyje stebimas itin didelis susidomėjimas šia muzikos perteikimo forma – pardavimų skaičiai netgi lenkia kompaktinius diskus (CD).
„Sūduvos gido“ redakcijai Vilniuje veikiančios vinilinių plokštelių prekybos ir leidybos įmonės „Vinilo studija“ direktorius Artūras Franckevičius teigė, kad atgimusį susidomėjimą vinilinėmis plokštelėmis skatina daugybė faktorių – nostalgija, galimas mados reikalas bei pakankamai aukšta kolekcinė vertė.
Neabejojama, kad didelį impulsą duoda ir dabartinės kartos scenos žvaigždžių sprendimai savo albumus išleisti šiuo formatu – atskiro paminėjimo šiuo metu verti populiariausios atlikėjos pasaulyje Taylor Swift vinilinių plokštelių pardavimai – 2023 m. jos vinilinės plokštelės sudarė net 7 proc. visų parduotų šio formatų albumų JAV.
A. Franckevičius akcentuoja, kad plokštelių pirkėjų demografija yra labai plati – nuo paauglių iki 90-mečių melomanų, o naujų šį formatą atrandančių klausytojų skaičius didėja.
„Vinilo studija“ direktorius pabrėžia ir tai, jog per paskutinius 5-erius metus stabilizavosi melomanų muzikos klausymosi formatai, o tai labai matosi socialiniuose tinkluose, todėl kiekviena muzikos pateikimo platforma turi savo klausytojus – tiek vinilai, tiek CD, tiek skaitmeninės muzikos šaltiniai, siūlantys muziką klausyti netgi erdviniu Dolby Atmos atkūrimu ar „lossless“ formatu.
Kiekvienas iš šių formatų yra geras ir gali perteikti aukštos kokybės muziką, tik būtina žinoti, kad visi jie yra reikalaujantys didelių finansinių investicijų, turintys tiek pliusų, tiek minusų, todėl sprendimas kaip klausyti muziką geriausiai yra individualus pasirinkimas.
Prakalbus apie tai, kokios vinilinės plokštelės yra populiariausios, plokštelių prekybos ir leidybos įmonės „Vinilo studija“ direktorius Artūras Franckevičius teigia, jog dažniausiai perkama yra „klasika“ – „Pink Floyd“, „Led Zeppelin“, „Queen“, Tina Turner, Whitney Houston ir panašiai.
Šių laikų populiariausių atlikėjų sąraše vyrauja „Tame Impala“, Lana Del Rey, Kendrick Lamar, „Coldplay“, „Arctic Monkey“, Taylor Swift ir kiti.
Nepaisant to, kad naujos vinilinės plokštelės yra nepigios, tačiau anot A. Franckevičiaus, negalima kategoriškai teigti, kad šį pomėgį gali sau leisti tik išskirtinė auditorija, nes yra nemažai klausytojų, kurie suranda ir klausosi nebrangių, naudotų vinilų, kurių kainos nuo 3 iki 10 eurų. Tiesa, tokių vinilų asortimentas dažnai būna mažesnis, o kokybė prastesnė.
Norintiems klausytis aukščiausios kokybės, tektų paišlaidauti labiau – naujos plokštelės gali kainuoti 20-50 eurų, o itin reti leidimai – net ir kelis šimtus eurų.
Kainas lemia ir tai, jog vinilinės plokštelės išleidimas yra gerokai brangesnis nei CD, nors savaime vinilo gamyba nėra jau itin brangi – šiuo metu standartinė 300 vnt. vinilo tiražo gamyba kainuoja apie 2000 eurų, todėl turint pinigų arba suradus rėmėjų galima išleisti savo albumą.
Vinilinės plokštelės egzistuoja jau bene 70 metų, tačiau jų veikimo principas dar žinomas ne visiems ir yra specifinis, o anot „Vinilo studija“ direktoriaus, keliais žodžiais paaiškinti kaip veikia plokštelės yra gan sunku, todėl rekomenduojama apie tai pasiskaityti internete – šia tema yra labai daug informacijos.
Ne mažiau svarbu ir tinkamo plokštelių grotuvo pasirinkimas bei jo priežiūra.
Artūras Franckevičius tikina, kad renkantis plokštelių grotuvą reikia pirmiausiai nuspręsti, kokio norima – naujo ar naudoto. Be to, jam dar reikės stiprintuvo bei kolonėlių.
Jei patefonas turi integruotą pirminį stiprintuvą, tada gali užtekti tik aktyvių kolonėlių, bet komplektas – patefonas, stiprintuvas ir kolonėlės gros kokybiškiau.
Perkant naują patefoną rekomenduojama jo nepirkti internetu (nebent esatę matę ar klausę norimą patefoną pas draugus ar kaimynus), o nuvažiuoti į specializuotą parduotuvę ir vietoje apžiūrėti būsimą pirkinį arba paprašyti specialistų rekomendacijų.
Visgi, nerekomenduojama pirkti naujus, pigius (iki 150 eurų) patefonus, kuriuose yra ir stiprintuvas, ir garsiakalbiai, o geriau pasitaupyti ir įsigyti brangesnį, geresnės kokybės gaminį.
Negalintiems sau leisti nusipirkti naujo grotuvo ir susidomėjus naudotu, reikėtų pirkti tik iš patikimų pardavėjų (geriausia būtų rasti patikimų rekomendacijų), ir perkant įsitikinti, kad viskas veikia bei nėra jokių defektų.
