Prieš porą savaičių visa Lietuva bei JAV užgniaužusi kvapą stebėjo 4-ių dingusių ir pelkėje kartu su transporto priemone pratybų metu nuskendusių JAV karių gelbėjimo operaciją. Deja, nepaisant milžiniškų pastangų, kariai rasti negyvi, o šis įvykis paskatino diskusijas apie pelkių ženklinimą.
„Sūduvos gidas“ nusprendė pasidomėti, kokia tikimybė išlikti gyvam įkritus į pelkę, ar jos yra žymimos žemėlapiuose bei kokia jų nauda ekologijai.
Pelkės Lietuvoje – saugios
Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktorius Nerijus Zableckis tikina, kad iš esmės pelkės yra saugios žmonėms – jose žmonės lankėsi visais laikais: rinkti uogų, vaistažolių, pasisemti gėlo vandens. Tokios pelkės laikomos saugiomis, nes nepaisant to, kad jose galima pamesti avalynę ar įklimpti iki juosmens, nei žmonės, nei stambūs gyvūnai dažniausiai jose nepradingsta, nes lyginant su transporto priemone, sveria per mažai.
N. Zableckis akcentuoja, kad dažnai pelkės sąvoka yra traktuojama klaidingai, o pelke dalinai galima laikyti ir durpynus, kurių remiantis Lietuvos dirvožemių duomenų baze yra apie 650 000 ha (apie 10 proc. šalies ploto), nors kažkokia dalis gali būti ir sunykusi.
Visgi, net ir suplonėję durpžemiai, kurie paveikti sausinimo, žemės dirbimo, yra svarbūs, nes juose randama daug organinės anglies.
Faktiškai, pelkėmis vadinami tie patys durpynai, tačiau tai jau turėtų būti nenusausintos, nepažeistos pelkės, jose turi augti pelkinė augmenija – tokių Lietuvoje yra apie 100 000 ha. Tokia pelkė buvo ir tragedija pasibaigusiame įvykyje.
Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktorius Nerijus Zableckis informuoja, kad tikslaus Suvalkijoje esančių pelkių plotų pateikti negali, tačiau regione tikrai yra didelių pelkių, tokių kaip Žuvinto biosferos rezervatas, durpių gavybos durpynai Palios, Ežerėlis, yra pelkingų vietovių Kalvarijos savivaldybėje.
Pastebima, kad durpynai čia intensyviai naudojami žemės ūkiui.
Nežinomų pelkių šalyje – nėra
Tragiški poros savaičių įvykiai, iškėlė diskusijas ar pelkės yra sužymėtos žemėlapiuose.
Nežinomų ar neaptiktų pelkių Lietuvoje nėra, jos yra matomos, tačiau išsiskiria aplinkosaugai svarbūs duomenys apie jas: „Tai nereiškia, kad konkreti pelkė ar kitos Lietuvos pelkės yra žmonėms nematomos žemėlapiuose – jos tikrai matomos ir ta informacija plačiai prieinama. Tačiau esama daug duomenų neatitikimų skirtinguose šaltiniuose ir ne visos pelkės yra įtrauktos į Žemės ūkio duomenų sistemą, kuri yra valstybės atskaitos taškas pelkių ir durpynų apsaugos politikai. Pavyzdžiui, pelkė, kurioje įvyko nelaimė, skirtinguose šaltiniuose yra skirtingai apibrėžta: Pelkių ir durpynų duomenų bazėje dalis pelkės, kur nuskendo transporto priemonė, žymima kaip žemapelkė, o likusi dalis – tarpinio tipo pelkė, Europos Bendrijos svarbos buveinių žemėlapyje ji yra vaizduojama kaip aktyvi aukštapelkė, Georeferencinio pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinyje vietovė pavaizduota kaip pelkė, nors dalyje jos aiškiai matomas ežeras. Galiausiai, Žemės ūkio duomenų sistemoje ši vietovė iš viso neįtraukta kaip durpynas, nors aiškiai buvo matoma, kad semiama durpė“ , – sako N. Zableckis.
Visuomenė daugelį minėtų duomenų gali rasti Lietuvos erdvinės informacijos portale – Geoportale.
Pelkių nauda aplinka – itin reikšminga
Prakalbus apie pelkių naudą, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktorius pabrėžia, jog jų nauda yra daugialypė: pelkės prisideda prie klimato apsaugos, nes jose saugoma du kartus daugiau anglies nei planetos miškuose, jose vyrauja plati biologinė įvairovė. Be to, pelkės dalyvauja vandens kokybės, mikroklimato procesuose.
Būtent pelkių atkūrimu ir apsauga užsiima Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas, kuris atkuria pažeistas pelkes, vysto savarankišką anglies kreditų pelkėse schemą, šviečia visuomenę bei bendradarbiauja su Baltijos ir užsienio šalių organizacijomis, siekiant gerinti pelkių ekosistemų ir durpinių dirvožemių apsaugą Lietuvoje ir visoje ES.
Džiaugiamasi, kad visuomenė vis dažniau atranda pelkes, suvokia jų naudą, o artimiausiuose fondo planuose Suvalkijoje – buveinių atkūrimas Buktos miške bei kartu su Lenkijos paukščių apsaugos draugija vykdomame projekte „Žemės ūkio paskirties durpynų atkūrimo skatinimas, didinant tikslinių grupių gebėjimus Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione (SavePeatLands)” kvies abiejų šalių pasienio ūkininkus į pelkių atkūrimo mokymus, pažintines lauko dienas, rengs leidinius apie pelkių atkūrimą.
Daugiau apie Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondą galite sužinoti čia.
