Dauguma Lietuvos gyventojų vasaros savaitgalius leidžia ne namuose, o soduose, pajūryje, sodybose ar prie ežerų. Draudikai atkreipia dėmesį, kad savaitgaliui ar kelioms dienoms šiltuoju sezonu išvykdami iš namų žmonės dažnai pamiršta atlikti itin paprastą, bet būsto saugumui svarbų veiksmą – uždaryti namų langus, stoglangius ar balkono duris. Nors atrodo, kad tai menkniekis, tačiau dėl tokio elgesio namuose gali kilti daug įvairių nelaimių.
„Šventiniai savaitgaliai, kai Lietuvos didieji miestai ištuštėja, atverti langai ar balkonai masina vagystėms pasirengusius piktavalius. Tai pats paprasčiausias būdas nusikalstamais tikslais patekti į namus, tam pakanka nedaug pastangų. Kita dėl paliktų atidarytų langų įvykstančių nelaimių grupė – gamtos stichijų padaryti nuostoliai namams. Pasitaiko atvejų, kai stipraus vėjo gūsiai, trinktelėję langą, įskelia ar sudaužo jo stiklus. Esant stipriai liūčiai ar krušai, į namus patenka krituliai. Nukenčia ne tik palangės, bet ir būsto grindys, šalia lango stovintys baldai ir buitinė technika. Esame užfiksavę atvejų, kai pūstelėjus vėjui nuo palangės buvo nublokštas ir sudaužytas mobilusis telefonas, nešiojamasis kompiuteris, elektroninis laikrodis. Skersvėjis netgi sugadino būsto duris, taip pat buvo pažeista stakta bei patalpos apdaila“, – pasakoja draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak draudimo bendrovės atstovės, tokių draudžiamųjų įvykių išmokos dažniausiai sudaro 300-400 eurų.
Pasak „PortalPRO” vadovo Lietuvoje Kęstučio Puplausko, palikus pravirą langą, gali susidaryti skersvėjis arba vėjo gūsis, kuris langą trinktelės į šalia esantį daiktą ar sieną. „Tokiu būdu būtų sugadinta lango konstrukcija ar pažeistas stiklo paketas. Paliktas praviras langas taip pat gali apgadinti netoli jo esančius daiktus, pavyzdžiui, nuo palangės nustumti vazoną ar atsitrenkti į baldus”, – sako K. Puplauskas.
Jo teigimu, praviras langas gali atkreipti ir ilgapirščių, kurių padaryti nuostoliai būtų dar didesni, dėmesį. „Vagys, bandantys patekti į namus pro pravirus langus, gali apgadinti ar sulaužyti palanges, fasado apdailą aplink langą, sudaužyti stiklo paketą ar sugadinti grindis”, – vardija „PortalPRO“ vadovas Lietuvoje. Jei visgi namuose norisi palikti atvirą langą ar balkoną, K. Puplauskas rekomenduoja lango varčią palikti mikro ventiliacijos pozicijoje.
Vandenį išjungia daugiau žmonių
Pasak draudikės, vasaros laiku draudimo žalos dar labiau išauga, nes atostogaudami žmonės avarijas pastebi ne taip greitai, kaip kitais metų laikais. „Jos laiku nelikviduojamos, todėl gyventojai patiria didesnius nuostolius. Išvyką savaitgaliui ar kelioms savaitėms žmonės planuoja ir jos pasiruošimui skiria laiko, tačiau jie nėra įpratę tokį patį dėmesį skirti namams, kuriuos tam tikram laikui palieka tuščius. Išvystant iš namų, taip pat būtina pasirūpinti jų saugumu“, – sako V. Katilienė.
Šių metų balandį draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „NielsenIQ” atlikta apklausa parodė, kad 69 proc. Lietuvos žmonių, išvykdami iš namų savaitgaliui arba atostogoms, išjungia visus elektronikos prietaisus ir įrenginius. Pastebėtina, kad dažniausiai taip elgiasi 20-24 metų asmenys.
„Galima teigti, kad jaunimas daugiausiai turi elektronikos prietaisų, dažniau naudoja įvarius elektroninius įrenginius su įkrovimo funkcija, todėl jų įprotis, išvykstant išjungti juos iš elektros lizdų, yra labai svarbus namų saugumui. Įdomu pastebėti, kad rečiausiai elektros lizdus tuščius namuose palieka 35-44 metų gyventojai. Ši visuomenės dalis, tikėtina, turinti mažamečių vaikų, todėl išvykstant mažiau dėmesio skirianti namams“, – kalba draudimo bendrovės atstovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad per metus labiausiai – nuo 44 iki 50 proc. – padidėjo visuomenės dalis, kuri išvykdama iš namų išjungia vandenį. Pastebėtina, kad dažniausiai taip elgiasi 20-24 metų ir vyresni nei 54 metų amžiaus gyventojai.
„Šie skaičiai rodo, kad pirmoji grupė asmenų – jaunimas – saugo nuomojamą arba naujai įsigytą pirmąjį nuosavą būstą. O vyresnieji, tikėtina, vandenį atjungia vedini asmeninių ar aplinkinių patirčių. Užliejimas yra nelaimė, nuo kurios mūsų šalies gyventojų namai nukenčia dažniausiai, todėl ir prevenciniai veiksmai yra būtini“, – pabrėžia V. Katilienė.
Kaimynais kliaujasi dažniau nei signalizacija
Tyrimo duomenimis, 41 proc. Lietuvos gyventojų išvykdami paprašo tuščių namų saugumu pasirūpinti kaimynų, o trečdalis – įjungia signalizaciją. Įdomu pastebėti, kad kaimynų priežiūros tuščiam būstui prašo kas antras vyresnis nei 55 metų šalies gyventojas. O signalizaciją namuose gerokai dažniau įjungia vyrai (33 proc.) nei moterys (28 proc.).
V. Katilienės teigimu, veiksmingos namų apsaugos priemonės – ir apsaugos signalizacijos sistemos, ir kaimynų priežiūra. „Juk daugiabutyje ar kaimynystėje visada kas nors yra namie, todėl patikimas žmogus galėtų stebėti, kas vyksta aplink jūsų būstą. Taip pat – paimti paštą, jei išvažiuojate ilgam, – pataria draudimo bendrovės atstovė. – Verta paslėpti įvairius vertingus daiktus ir brangius elektrinius prietaisus. Užmiesčio namų ar kotedžų savininkai prieš išvažiuodami turėtų patikimai užrakinti sodo traktorius ir vejapjoves, įrankius ir kitus padargus. Taip pat atviroje teritorijoje nepalikti kepsninių, lauko baldų ar išmėtytų daiktų, kuriuos lengva išnešti.“
Tyrimo duomenimis, tik 16 proc. mūsų šalies gyventojų išvykdami nesiima jokių saugumo priemonių – tiesiog užrakina duris ir palieka namus.
Lietuvos 16-64 metų žmonių apklausa buvo atlikta šių metų balandį, apklausiant 1 600 mūsų šalies respondentų. Tyrimo paklaida – 2,45 proc.
