Pirmasis moterų vienuolynas Lietuvoje – Marijampolėje. Vienuolės buvo ne pėsčios. Steigė knygynus, pardavinėjo knygas, paveikslus, kitus raštinės reikmenis. Vėliau išskirtinai mergaitėms įkūrė mokyklą. Mokyklėlė mergaitėms sugebėjo save išsilaikyti iki 1927 m. Netrukus ją pakeitė pradinė mokykla egzistavusi iki 1940 m.
Senas pasakojimas pavadinimu „Įspūdžiai aplankius Vargdienių seselių vienuolyno mokyklą mergaitėms“ nukelia į praėjusio amžiaus trečią dešimtmetį.
Pasak praėjusių laikų žurnalisto plunksnos, „Kalbėsiu apie vidurinę mokyklą mergaitėms pas seseris vienuoles. Ugdymo įstaiga yra gana nuošalioje Marijampolės miesto vietoje. Praeivių visai nepastebima, todėl ir ne visiems žinoma.
Mokykloje vaikai auklėjami krikščioniška dvasia. Šalia yra bendrabutis. Viskas sujungta dvejuose mūro rūmuose. Žemutiniame – mergaičių miegamasis ir valgomasis. Abu kambariai itin dideli. Taip pat čia yra knygynas, mokytojų kambarys ir salė gimnastikai. Čia vyksta žaidimai ir pasilinksminimai.
Aukštutiniame mūre yra pati mokykla: klasės. Visur kvepia švara ir tvarka. Sienos – šviesiai mėlynos, o grindys nudažytos aliejiniais dažais. Klasėse ir koridoriuose nepamatysi nei vienos dulkės. Ar čia kasdien grindys plaunamos, paklausiu. Atsako, ne, bet mokinės pratinamos gerai kojas valyti ir nemėtyti jokių šiukšlių.
Miegamajame lovos baltos ir vienodos. Jas duoda moterų vienuolynas. Visos lovos privalo būti paklotos. Namų darbo lovų užtiesalai pagrąžinti megztais ir austais raštais. Prie kiekvienos lovos stovi kėdė ir nedidelė „šėputė“ smulkiems daiktams.
Kambarių ir klasių sienas puošia kryžiai ir paveikslai. Pagrindinėje mokyklos salėje kabo J. Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo ir Maironio portretai. Vakarais galima naudotis elektros šviesa.
Mokytojų personalą sudaro dešimt asmenų. Mokslas vyksta pagal ministerijos programą. Vienos mokytojos baigusios seminariją. Kitos – kelis gimnazijos kursus. Direktorė panelė Adomaitytė studijavo mokslus Vokietijoje. Jos labai ramus ir švelnus būdas tinka mergaičių auklėjimui.
Atsilikusių mokinių nedaug. Jų elgesys teigiamas: mandagios, kuklios ir paslaugios. Įėjus man į mokyklą mergaitės žaidė. Šalia jų ir mokytoja. Per smarkias sudrausmina, per lėtas paragina. Vienos mokinės nepaliekamos.“
Pirmosios vienuolės Marijampolėje apsigyveno Petro Kriaučiūno g. mūriniam name. Čia kurį laiką egzistavo ir pasakojime minima mergaičių mokykla.
