Ilguvos apylinkės visais laikais masino turistus. Prie Nemuno įsikūrusi gyvenvietė viliojo lankytojus ramybe ir grožiu.
Panemunės dvasiai neliko abejingas Butyrkų kalėjime 1945 m. miręs Dievo tarnas, kunigas Vladas Mažonas.
Anot kankinio mirtimi mirusio dvasiškio publikacijos, „Malonu vasarą pasidaryti gražiose Nemuno pakrantėse. Šiemet kelioms dienoms teko man sustoti ir paviešėti Ilguvoje.
Tas vardas turbūt mažai kam žinomas. Tačiau su juo verta susipažinti.
Ilguva įsikūrė šešioliktame amžiuje. Tuometinis Veliuonos klebonas V. Talko-Grincevičius priešais Veliuoną, kitoje Nemuno pusėje, įsigijo mažai apgyvendintą žemės plotą. Pavadino jį Ilguva.
Kadangi iš gražiai iškilusios Ilguvos atsiveria puikus reginys į Nemuną, prelatas pasistatė čia namus. Naujuose namuose dažniausiai apsistodavo vasarą persikėlęs per Nemuną.
Mirdamas Ilguvą paliko savo broliui, Upytos starostai (seniūnui) Pranciškui Grincevičiui. Pranciškaus įpėdiniu liko jo sūnus Jonas. Mirus Jonui Ilguvą paveldėjo Marijampolės Taikos teisėjas Julijonas Grincevičius. Vėliau 1861 m. Julijono sūnus Enrikas. Mirus Enrikui, Ilguvą daugiau kaip 50 metų garbingai ir sumaniai valdė jo žmona Ona Albina Rimkevičiūtė Grincevičienė.
Albina Grincevičienė perdavė dvarą, kaip kraitį, savo dukrai Onai. O ši ištekėjo už smuikininko, kompozitoriaus Emilio Mlynarskio. Muzikas 1870 m. gimė Kybartuose. Dabar (tarpukariu) Mlynarskis 61 m. amžiaus būdamas gydosi Vokietijoje. Neseniai grįžo iš Amerikos. Ten dirbo operos direktoriumi ir konservatorijos profesoriumi.
Dabartinis Ilguvos savininkas Mlynarskis į Lietuvą bandė grįžti 1927 m. Bet Eitkūnuose pralaukęs kelias dienas nesulaukė jam skirtų dokumentų. Teko išvykti atgal.
E. Mlynarskio duktė Vanda yra Amerikoje drauge su savo seserimi. Mažą Vandutę matome Ilguvos rūmų verandos atvaizde.
Išparceliavus Ilguvą liko tik 80 hektarų su 20 hektarų miško. Dabar dvarą administruoja antros dukters Vandos sūnus Enrikas Grincevičius. Jis dirbo Ilguvoje “Smulkaus kredito banko” skyriuje.
Kiek teko susipažinti su Ilguvos savininkų praeitimi, reikia paminėti, kad jie su aplinkiniais elgėsi garbingai. Santykiai su žmonėmis buvo žmoniški. Ilguvos savininkai visur vartodavo lietuvių kalbą.
Devynioliktame amžiuje senoji medinė bažnyčia sudegė. Todėl 1814 m. parapijiečių ir dvaro lėšomis iš maumedžio pastatyti nauji Šv. Kryžiaus maldos namai.
Plaukiant Nemunu žemyn, kaimynystėje su Ilguva, yra Plokščių parapija. O nuo Kauno iki Ilguvos upe driekiasi 50 kilometrų atstumas.
Anksčiau Ilguvoje buvo spirito varykla. Labai gerai veikė plytų gaminimo įmonė, vėjo malūnas, krosnis kalkėmis degti. Dabar tų įmonių jau nebėra.”
1932 m.
