Artėjant didžiosioms metų šventėms gatvėse, atrodytų, atsiranda vis daugiau chaoso – žmonės skuba pirkti dovanų ir ilgiau negendančių produktų šventiniam stalui, net savaitgaliais formuojasi eismo spūstys, vykstama aplankyti giminių ir draugų į kitus miestus.
Deja, kartais skubėjimą nutraukia patekimas į kamščius, avarijos ir eismo deklaracijų pildymas. Specialistas primena, kokių taisyklių nepamiršti, kad šiuo šventiniu laikotarpiu pavyktų išvengti tokių rūpesčių.
Sunkiau vairuoti – ir dėl oro sąlygų
Kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius, kalėdinis laikotarpis kiekvienais metais pasižymi išaugusiu avaringumu. Tam įtakos turi pasikeitusios eismo sąlygos: išauga automobilių skaičius gatvėse, pirkti dovanų ar lankyti artimųjų į kelią taip pat leidžiasi mažiau patyrę ar įgūdžius praradę, ilgiau prie vairo nesėdėję vairuotojai.
„Įtakos turi ir oro sąlygos. Nors Kalėdos asocijuojasi su sniegu, šį gruodį sulaukėme ne tik jo, bet ir lietaus bei šlapdribos. Tokie krituliai, ypač – tamsiuoju paros metu, gali gerokai pabloginti matomumą, o arti nulio esanti oro temperatūra – sumažinti sukibimą su kelio danga. Deja, kai dar prisideda ir nuovargis bei skubėjimas, tai dažnai virsta įvairiais incidentais kelyje“, – perspėja R. Pocius.
Daugiau avarijų – ir stovėjimo aikštelėse
ERGO duomenimis, dalis incidentų prieškalėdiniu laikotarpiu įvyksta ir automobilių stovėjimo aikštelėse. Jose į parduotuves ar link paštomatų keliauja pėstieji, ratus ieškant patogios stovėjimo vietos suka transporto priemonės.
R. Pocius primena, kad automobilių stovėjimo aikštelėse nesant pirmumą nurodančių ženklų ir atsidūrus lygiareikšmėje sankryžoje, privalu vadovautis dešinės rankos taisykle. Pajudant iš stovėjimo vietos – įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, rodyti įspėjamąjį posūkio signalą ir visada praleisti kitus eismo dalyvius.
„Reikia nepamiršti, kad net nesmarkiai įbrėžus šalia stovinčio automobilio bamperį, veidrodėlius, transporto priemonę vos matomai apibraižius, vis tiek būtina apie incidentą pranešti ar užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Tas pats galioja kliudant kitą trečiųjų šalių turtą, pavyzdžiui, atitvarus ar sienas. Nusprendus skubėti ir numojus ranka į, atrodytų, menkas žalas, vėliau gali tekti atsakyti kaip už pabėgimą iš įvykio vietos ir sumokėti daugiau nei 600 eurų siekiančią baudą“, – perspėja ERGO specialistas.
Skubėjimas didina ir eismo spūstis
R. Pocius akcentuoja, kad jei apgadintos transporto priemonės savininko šalia nėra, būtina apie incidentą iškart pranešti policijos pareigūnams, o apgadinimus rekomenduojama užfiksuoti telefono kamera. Įvykus eismo įvykiui ir norint sutaupyti laiko, taip pat nereikėtų problemų spręsti žodiniais ar rašytiniais susitarimais, atidėti eismo įvykio deklaracijos pildymą.
Pastarasis patarimas galioja tiek incidentams stovėjimo aikštelėje, tiek incidentams kelyje. Automobilius po incidento mieste reikėtų patraukti į šalikelę tik tuomet, kai sutariama dėl avarijos aplinkybių ir kaltininkas pripažįsta savo kaltę. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad norint, jog netektų pildyti laiko atimančių eismo deklaracijų ir pavyktų išvengti incidentų kelyje, būtina paisyti saugaus greičio ir atstumo iki kitų transporto priemonių, o važiavimo greitį didinti bei stabdyti tolygiai.
„Kitu atveju padidėja eismo įvykių tikimybė, o dėl neritmingo važiavimo gali pradėti formuotis spūstys. Pastarosios susidaro tada, kai automobiliai važiuoja arti vienas kito ir kažkuris iš jų staiga sulėtina greitį. Važiuojant pagal eismo taisykles didesniuose miestuose, daugeliu atveju tikslas pasiekiamas greičiau dėl „žaliojo koridoriaus“. Greitį viršijantis ir incidentų kelyje tikimybę didinantis vairuotojas galbūt ir jausis keliaujantis greičiau, tačiau galiausiai turės sustoti prie raudono šviesoforo signalo ir bus pavytas pagal taisykles važiuojančių transporto priemonių“, – akcentuoja ERGO atstovas.
