Rugsėjo 1-oji – išskirtinė diena, kai tėvai nori būti kartu su savo vaikais – palydėti juos į mokyklą ir pasidžiaugti naujais mokslo metais. Tačiau neretai kyla klausimų, kaip šios šventės paminėjimą suderinti su darbu. Advokatų kontoros TEGOS (buv. „TGS Baltic“) darbo teisės specializacijos grupės vadovė dr. Ieva Povilaitienė dalijasi, kokias galimybes tėvams numato įstatymas.
„Svarbu, kad tiek darbuotojo nebuvimas darbe, tiek apmokėjimo klausimai būtų aiškiai suderinti ir tinkamai įforminti. Tai užtikrina teisinį aiškumą ir apsaugą tiek darbuotojui, tiek darbdaviui“, – komentuoja dr. I. Povilaitienė.
Mamadienis arba tėvadienis
LR Darbo kodeksas (DK) numato galimybę vieną vaiką iki 12 metų auginantiems tėvams teisę į mamadienį arba tėvadienį kartą per 3 mėnesius, auginantiems du vaikus iki 12 metų – vieną laisvą dieną kartą per mėnesį, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų – dvi laisvas dienas per mėnesį.
Tėvai, auginantys du vaikus iki 12 metų, kai vienas iš jų arba abu turi negalią, įgyja teisę pasiimti du mamadienius arba tėvadienius per mėnesį.
Teisės į šias papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė laisvos dienos pirmąją mokslo metų dieną.
„Svarbu žinoti, kad mamadieniai arba tėvadieniai gali, bet neprivalo būti naudojami mokslo metų pradžios šventei. Vis dėlto, apie planuojamą laisvą dieną darbdavį reikėtų informuoti iš anksto, kad šis galėtų tinkamai organizuoti darbą. Įmonės dažnai yra patvirtinusios vidines taisykles, todėl būtina jų laikytis ir, žinoma, pateikti oficialų prašymą dėl laisvos dienos“, – teigia dr. I. Povilaitienė.
Ji taip pat pažymi, kad už laisvą laiką nuo darbo, kai tai mamadienis arba tėvadienis, yra mokamas vidutinis darbo užmokestis.
TEGOS teisininkė taip pat sako, kad nors DK nenumato specialios taisyklės, kaip turėtų būti suteikiamas laisvas nuo darbo laikas darbuotojams, kurie dirba pagal nepilną darbo laiko normą, pagal bendrą taisyklę, toks darbo laikas negali sukelti darbuotojams neigiamų pasekmių, todėl ir pozicija, jog tokiems darbuotojams gal apskritai nepriklauso laisvas laikas, būtų nepagrįsta.
„Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi bendra taisykle – suteikiama ne mažiau kaip pusė darbuotojų darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį“, – dalinasi dr. I. Povilaitienė.
Kasmetinės atostogos
Darbuotojai taip pat turi galimybę rugsėjo 1-ąją pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, jei tokių dienų turi sukaupę, – pažymi darbo teisės advokatė. „Tik reikia nepamiršti, kad kasmetinės atostogos suteikiamos iš anksto suderinus tokį laisvą nuo darbo laiką, todėl svarbu darbdavį informuoti tinkamai“, – prideda dr. I. Povilaitienė.
Kasmetinės atostogos taip pat yra apmokamos pagal vidutinį asmens darbo užmokestį. Dr. I. Povilaitienė pažymi, kad nors rugsėjo 1-oji dažnai nėra įtraukta į metinius atostogų planus, darbdaviai įprastai palankiai vertina tokius prašymus, ypač, jei jie pateikiami iš anksto ir nesutrikdo darbo organizavimo. Tai leidžia tėvams ramiai planuoti šventinę dieną, o įmonėms – užtikrinti sklandų veiklos tęstinumą.
Neapmokamos atostogos
Tuo tarpu jei sukauptų kasmetinių atostogų dienų ar mamadienių ir tėvadienių darbuotojas neturi, arba dėl tam tikrų priežasčių jų naudoti nenori, jis gali kreiptis dėl neapmokamų atostogų suteikimo.
„DK numato galimybę pasiimti nemokamą laisvą nuo darbo laiką ir skirti jį asmeniniams poreikiams tenkinti, jei darbdavys sutinka. Taigi, kai kuriems tai gali būti išeitis, norint praleisti rugsėjo 1-ąją su vaiku“, – sako dr. I. Povilaitienė.
Ji pabrėžia, kad neapmokamų atostogų metu darbo užmokestis nėra mokamas.
