Kiekviena karta turi savo būdą kurti pasaulį. Vieni tai daro per meną, kiti – per mokslą ar technologijas. O jaunimas dažnai renkasi paprasčiausią, bet galingiausią kelią – savanorystę. Tai nėra tik pagalbos forma ar laisvalaikio užsiėmimas.
Savanorystė – tai jauno žmogaus kelionė, kurioje jis mokosi, atranda ir keičiasi. Ir galbūt svarbiausia – keičia ne tik save, bet ir aplinką, kurioje gyvena.
Kas yra Jaunimo savanoriška tarnyba?
Tai nacionalinė programa, suteikianti galimybę jauniems žmonėms nuo 14 iki 29 metų pusę metų savanoriauti įvairiose organizacijose. Per šį laiką jie ne tik atlieka prasmingus darbus, bet ir mokosi planuoti laiką, prisiimti atsakomybę, bendrauti su įvairaus amžiaus žmonėmis. Svarbus šios programos elementas – mentorius, kuris lydi kiekvieną savanorį. Mentorius padeda apmąstyti patirtį, pastebėti pasiekimus, kartais – padrąsina išbandyti save naujose situacijose. Čia atsiskleidžia tikroji mentorytės galia: jaunas žmogus išmoksta matyti save iš šalies, atranda stipriąsias puses ir supranta, kad gali daugiau, nei manė iš pradžių.
Ne vienas savanoris yra pasakęs, kad ši patirtis tapo jo „gyvenimo universitetu“. Tai, ką išmoksti būdamas savanoriu, dažnai lieka visam gyvenimui – nuo elementarių įgūdžių iki supratimo, kad net mažiausi darbai turi didelę prasmę.
Skaičiai, kurie slepia istorijas
2025 m. rugsėjo 15 d. duomenimis, Alytaus apskrityje Jaunimo savanorišką tarnybą atlieka 43 jaunuoliai, o Marijampolės apskrityje – 31. Tai – net 74 savanoriai vienu metu, ir tai yra didžiausias skaičius nuo programos gyvavimo pradžios. Programą Marijampolės ir Alytaus apskrityse koordinuoja Visuomenės ir verslo plėtros institutas. Programą įgyvendinti padeda ir partneriai – Šakių Atviras jaunimo centras (Šakiuose) bei Asociacija „Padėkime vaikams“ (Druskininkuose).
Rekordiniai skaičiai neatsiranda patys savaime. Jie rodo, kad savivaldybės (dažniausiai jaunimo reikalų koordinatorius) mato prasmę prisidėti prie šios programos, ją plėsti ir suteikti daugiau galimybių jaunam žmogui. Marijampolės, Lazdijų, Alytaus miesto ir rajono, Šakių, Druskininkų, Kalvarijos bei Varėnos savivaldybės skiria papildomą finansavimą, kad jaunimas galėtų įsitraukti į šią programą.
Tačiau už šių skaičių slypi kur kas daugiau nei statistika. Už kiekvieno savanorio yra istorija: pirmą kartą užkalbintas senjoras, suorganizuota šventė vaikams, paruoštas plakatas bendruomenės renginiui ar net tiesiog šiltas pokalbis su žmogumi, kuris jautėsi vienišas. Maži darbai tampa dideliais pokyčiais. Priimančios organizacijoms tenka svarbus vaidmuo. Jos drąsiai atveria duris jaunuoliu, moko, palaiko ir suteikia pagalbą veiklai atlikti.. Kartais tai reiškia papildomų klausimų, daugiau darbo ar net iššūkių, bet tai visada atsiperka. Jauni žmonės įneša į organizacijų gyvenimą naujų idėjų, energijos pliūpsnį ir dažnai primena, kodėl jų misija yra tokia svarbi.
Patirtys, kurios keičia
Kiekvieno savanorio istorija unikali. Vienam tai pirmasis žingsnis į pasirinktą profesiją, kitam – galimybė suprasti, kad gyvenime svarbiausia yra žmonės. Ne vienas prisimena, kad būtent čia pirmą kartą išdrįso viešai kalbėti, imtis atsakomybės ar pasakyti „aš galiu“.
O organizacijos taip pat pasikeičia. Jos tampa atviresnės, labiau įsiklauso į jaunų žmonių idėjas, kartais net atranda naujus veiklos būdus. Savanorystė čia tampa ne vieno žmogaus, o visos bendruomenės augimo istorija.
Nesvarbu, kad keičiasi metų laikai – ruduo su savo lietumis, vasara su žydinčiomis liepomis – sezonai keičiasi, bet savanorystė išlieka ant bangos. Ji nėra mada, ji – gyvenimo būdas. Tai nuolatinis priminimas, kad pokytis prasideda nuo paprastų veiksmų ir nuo kiekvieno iš mūsų.
