Devyniolikto amžiaus pabaigoje gimęs kunigas, lietuviškos spaudos platintojas Jurgis Krokininkas su šiuo pasauliu atsisveikino 1928 m. Marijampolės bažnyčioje.
Pasak nekrologo laikraštyje, „Lietuva neteko kuklaus ir darbštaus kunigėlio. Amžininkas gimė Strazdų kaime (prie kelio Kalvarija-Krosna-Simnas). Jo tėvas buvo neturtingas ūkininkas, kuris net nesvajojo išleisti sūnų į mokslus. Bet Jurgučio galva buvo pramušta mokslui. Vaiko viso gyvenimo svajonė buvo tapti kunigu.
Deja, tėvas buvo neperkalbamas. Iš kur gi ims lėšų užsispyrėlio svajonėms. Vaikas dieną naktį verkia. Pagailo sesutei broliuko. Ima ji tėvą prašinėti. Pagaliau tėtis sutiko. Būsimas kunigas pradžios mokslą pradėjo Krosnoje, o gimnaziją lankė Suvalkuose.
Jurgis 1882 m. pradėjo lankyti kunigų seminariją Seinuose. Netrukus bernaičio svajonė išsipildė – tapo klieriku. Pirmoji vieta jam atiteko Rutkuose (dabar Rutka-Tartak Lenkijoje). Čia rado kalbančius lietuviškai. Čia Velykų dienoje įvyko pirmosios pamaldos lietuviškai. Pirmas pamokslas sakytas lietuviams tarp lenkų.
Po kelių metų J. Krokininkas gavo klebono vietą Vištytyje. Ten panaudojo visas savo jėgas ir uolumą. Ten prarado savo sveikatą. Darbas vyko tuo metu, kada ėjo baisi kova tarp lenkų ir lietuvių. Viskas dėl to, kuri kalba nugalės bažnyčiose.
Netekęs sveikatos Jurgis apsigyveno Marijampolėje. Vėliau persikelia klebonauti į Višakio-Rūdą. Čia gyvena vienuolika metų. Čia pergyvena pirmąjį pasaulinį karą.
Galutinai sugrįžo į Marijampolę 1925 metais. Pora metų glaudžiasi Marijonų vienuolyne. Netrukus neiškenčia tarp storų sienų ir apsigyvena pas sesę mažame namelyje. Po trijų metų miršta, palaidotas Marijampolėje.“
1928 m.
