Šešupės vingiuose stūksantis miestelis. Upė kartu ir skiria, ir sujungia senojo Liudvinavo dalis. Netoli tyvuliuoja to paties vardo ežerėlis. Liudvinavo kraštas prieš pirmąjį pasaulinį karą buvo vienas turtingiausių Marijampolės apskrityje.
Pasak kraštotyrininko B. Kviklio, „1862 m. Liudvinavo centru buvo valstybinis dvaras su aplink esančiais žemės plotais. Liudvinavo valsčius jungė apie penkiasdešimt gyvenviečių. Devyniolikto amžiaus viduryje čia gyveno daugiau nei šeši tūkstančiai žmonių. Be lietuvių buvo tūkstantis žydų. Ant Šešupės kranto įrengtas malūnas teikė naudą visiems.“
1913 m. šaltiniuose rašoma, kad „apšvieta Liudvinavo valsčiuje stipriai auga. Tą galima pastebėti iš platinamų laikraščių. Šiais metais į miestelį ateina dvigubai daugiau laikraščių nei pernai. Daugiausiai vietinių užsiprenumeravo „Lietuvos ūkininko“ spaudą. Toliau rikiuojasi „Lietuvos žinios“. Šiuos laikraščius skaito daugiausiai turtingesni ir labiau apsišvietę.
Liudvinavo ūkininkai skundžiasi, kad turi mažai arklių, o reikalų yra labai daug. Kainos už arklius 1913 m. pakilo dar negirdėtai. Mokama po tūkstantį, pusantro ar daugiau už arklį. Todėl padidėjo arklių dingimų – jie masiškai vagiami.“
Pasak kraštotyrininko, „Liudvinavo apylinkės kalvotos. Dirvos geros – priemolis su puvenomis. Tai itin gera žemė kviečiams. Liudvinavo krašto žemė priskiriama prie derlingiausių visoje Lietuvoje.
Apylinkes puošia gražūs Šešupės ir Dovinės slėniai. Prie miestelio vakarinio pakraščio tyvuliuoja du vandens telkiniai.
Seniausi Liudvinavo krašto kaimai minimi 1744 m. sąrašuose: Šimuliai, Bukta, Avikilai, Meškučiai, Padovinys. Buvę dvarai turi tokius pavadinimus: Karalenkė, Liucinava, Būdvaliai, Liudvinavas, Bukta, Ąžuolynas.
Liudvinavo krašto gyventojai, dažniausiai pasiturintys ūkininkai, anksti suskubo mokinti savo vaikus. Iš tų vaikelių kilo daug šviesių žmonių. Tai Lietuvos seimų nariai – Juozas Akelaitis, Antanas Matulaitis. Čia augo ir bujojo varpininkai, tarpukario knygų leidėjai ir rašytojai: Juozas Vilkutaitis-Keturakis, Kazys Boruta, generolas Jurgis Kubilius. Atskirai tektų pažymėti kultūringą Siručių šeimą. Iš jos kilęs Bronius Sirutis. Jis drauge su Adomu Dundzila įsteigė garsiąją bendrovę „Dirva“.
Keli kilometrai nuo Liudvinavo yra Kūlokų kaimas. Čia devynioliktame amžiuje prie Dovinės kranto mažą žemės sklypą ir nedidelę trobelę turėjo skulptorius, dievdirbys Tamošius Dulska. Jis buvo labai gabus vyras. Savamokslis kitus mokinęs rašto. Geras pasakorius ir smuikininkas. Iš medžio gamino įvairaus dydžio figūras, dievukus, kryžius, lazdas. Šis gabus meistras mirė 1908 m. sulaukęs 79 m. amžiaus. Kai kuriuos jo pasakojimus, kaip medžiagą panaudojo rašytojas Kazys Boruta savo „Mediniuose stebukluose“.
Liudvinavo apylinkių gyventojų kalba žodinga, skambi. Itin artima mūsų rašomajai kalbai.
