Smetoninio 1933 metais „ėjusio“ laikraščio „Mūsų Rytojus“ numeryje rašoma apie pasienio su Vokietija miestelio mokslo šventovę.
Anot šaltinių, „Kybartuose, šaulių salėje atidarytas dr. Jono Basanavičiaus vardo liaudies universitetas. Dekanu paskirtas inžinierius Dobkevičius.
Atidarymo dieną pasiklausyti įžanginės paskaitos susirinko apie trys šimtai žmonių. Universitete paskaitos vyks pirmadieniais, antradieniais ir ketvirtadieniais. Kybartų gyventojai liaudies universiteto atidarymu labai patenkinti ir žada gausiai jį lankyti.“
Kita tame pačiame numeryje publikuota žinutė informuoja, kad „Kybartų valsčiuje yra apie dešimt senkapių. Juos gyventojai vadina kaimo kapinėmis. Kai kuriuose iš jų, prieš (pirmą) karą buvo laidojami žmonės. Dabar tuos senkapius niekas neprižiūri, o kai kurie jau ir dirbamu lauku užversti.“
Dažnai nelegaliai per Kybartų pasienio punktą vežama prekė buvo medžiaga. Sename laikraštyje rašoma, kad „Virbalio muitinės valdininkas, tikrindamas iš Vokietijos atėjusį traukinį užtiko Kaune gyvenančio, Vokietijos piliečio Grunvaldo pagalvėje 17 metrų medvilninio audeklo juostą. Visai neseniai buvo sučiuptas panašus kiekis šilko.
Kitame atvykusiame į Kybartus traukinyje buvo pastebėtas įtartinas lagaminas. Šio savininkas buvo Levinas Mozė. Patikrinus paaiškėjo, kad lagaminas yra su dviem dugnais. Vienas iš jų netrukus buvo išpjautas. Rasta net aštuoni kilogramai šilkinių kaspinų, siūlų ir kitų smulkmenų. Lagaminas ir prekės – konfiskuotos.“
1933 m., Kybartai.
