Laikraščio „Šaltinis“ 1937 m. numeryje rašoma apie Marijampolės mieste dar prieš pirmąjį pasaulinį karą egzistavusį kultūros židinį. Publikacijoje teigiama, kad Marijampolė visais laikais buvo visos Užnemunės kultūros centras.
Vėlesnė „smetoninė“ miesto visuomenė mėgo susiburti, bet nebuvo praktiškai kur. Marijampolės miesto mokyklose, gimnazijose tilpdavo tik ribotas kiekis žmonių. Apie naujos salės statybas rašoma sename laikraštyje.
Katalikų savaitraštyje užfiksuotas publikacijos pavadinimas skamba taip: „Statoma didžiulė salė. Galės tilpti 1000 žmonių.“
Toliau žurnalisto plunksna rašo, kad „Marijampolė tiek prieškariniais, tiek pokariniais laikais yra Sūdavijos širdis ir jos kultūros centras. Čia išaugo visa eilė žmonių, kurie pažadino mūsų tautinį atgimimą ir mūsų valstybę.
Miestas nuolatos tvarkosi ir grąžinasi. Tik turi vieną didelį trūkumą – didesniems susibūrimams nėra salės. Tenkinamasi mažomis gimnazijų salėmis, kuriose labai sunkiai gali tilpti 200-300 žmonių. Apie operą čia niekas net svajoti negali. Bet štai šią vasarą (1937 m.) ėmė augti salė.
Salė pirmiausiai turės tarnauti parapijai, o paskui miestui ir visuomenės reikalams. Iki šiol parapija tenkinosi nedidele sale, kuri yra trečiame aukšte, virš Marijonų stalių dirbtuvių. Bet ji buvo ankšta, žema ir didesniems susibūrimams netinkama. Salė bus statoma parapijos ir marijonų vardu.
Salės pryšakys atkreiptas į Petro Armino gatvę. Nuo šaligatvio jis bus dešimt metrų atstumu, kad nekliudytų judėjimo. Visas fasadas turi 25 m. pločio. Pati didžioji salė bus apie 9 metro aukščio. Visą kitą erdvę užims vestibiulis (rūbinė, kasa, prieangis, laiptai), iš šonų dvi fojė ir didžiulė scena. Scena bus maždaug tokia, kaip Valstybės teatro scena Kaune ir bus pritaikinta visiems operos ir dramos spektakliams.
Salėje bus 840 sėdimų vietų (iš jų 200 galerijoje). Reikalui esant bus galima lengvai pristatyti dar 200 kėdžių. Grindys eis nuolaidžiai. Didžiojoje salėje manoma įrengti modernišką kiną.
Salės grindys nuo žemės paviršiaus bus pakilę 2 metru. Todėl susidarys dar geros patalpos po sale. Požemiuose bus įrengta skaitykla – salė mažesniems susirinkimams (apie 250 sėdimų vietų), didelė šviesi sporto salė, biblioteka, valgomoji salė(draugijų šventėms, ekskursijoms) apie 300 žmonių. Suprantama bus ir virtuvė. Bus dar patalpų ir įvairiems biurams.
Viską gana kukliai rengiant kaštuos apie 150.000 litų. Tos lėšos susidarys iš parapijos laisvų aukų. Iš organizacijų, vienuolyno ir paskolų. Salės statybą perėmė ir miesto savivaldybė – neėmė kubatūros mokesčio. Nereikėjo mokėti už sklypą, kurį salei perleido Marijonų vienuolynas.“
1937 m., Marijampolė.
Salės statybos užtruko. Geriems ketinimams sutrukdė netrukus prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir šalies okupacijos. Dabar šis pastatas Marijampolėje žinomas dramos teatro vardu. Tai dar vienas mūsų miesto senasis, smetoninis autentiškas paminklas likęs ateities kartoms.
