Kas yra tie kapsai?, – klausia 1934 m. reporteris. Ir tuo pačiu atsako, kad didžioji visuomenės dalis kapsų vardo visai nėra girdėjusi. Laimingesni už kapsus yra zanavykai. Apie juos daug parašęs iš ten kilęs vyskupas J. Staugaitis. Tas klasiškas darbas buvo neseniai spausdintas Švietimo ministerijos leidinyje.
O kapsai savo istoriko iki šiol dar nesusilaukė, – tęsia pamąstymus senoji žurnalisto plunksna.
Iš kapsų tarpo kilo nemažai garbingų vyrų, kurie pirmieji pradėjo žadinti lietuvių tautą. Tie vyrai mokėjo gerai vedžioti plunksną, bet jie turėjo svarbesnių dalykų nei rašyti kapsų istoriją.
Kapsai yra suvalkiečių padermė, kuri gyvena tarp zanavykų ir dzūkų, t.y. užima patį Suvalkijos žemės vidurį. Šiaurinė jų riba eina maždaug ties Kudirkos Naumiesčio-Zapyškio linija. Pietuose kapsų siena laikoma Vištytis-Kalvarija-Balbieriškis.
Kapsai skirstosi į dvi dalis: laukininkai ir girininkai. Pirmieji gyvena laukuose, nemiškingose vietose. O antrieji – giriose. Kapsai laukininkai apsistoję praktiškai visoje Vilkaviškio apskrityje. Ši apskritis laikoma pati nemiškingiausia visoje Lietuvoje.
Laukininkus ir girininkus skiria maždaug tokia – Pilviškių-Marijampolės-Kalvarijos linija. Į vakarus – laukininkai, o į rytus – girininkai. Pastarieji daugiau gyvena Kazlų Rūdos ir Prienų miškuose.
Vilkaviškio apskritis teisingai vadinama Lietuvos aruodu. Čia žemė yra derlinga, o derlius ne ką prastesnis nei Vokietijoje ar Danijoje. Laukininkai turi maždaug po 20-60 ha. Prieš (pirmą) karą iš tokių plotų ūkininkai javus pardavinėjo vagonais. Gyvenantys aplink Vilkaviškį tiek rūbais, tiek valgiu išsiskiria iš kitų.
Vilkaviškio apskrityje gyvenantys laukininkai į savo žodyną dažnai įpina vokiškų žemės ūkio modernumą menančių žodelių, – nukerta tarpukario reporterio plunksnakotis.
Senuose šaltiniuose taip pat giriamas kapsų vaišingumas. Apie šią suvalkiečių grupę atsiliepiama su visa pagarba. Kapsai aplink Vilkaviškį ir nuo Vilkaviškio laikomi itin maloniais žmonėmis. Tačiau tiek vaišingumas, tiek mandagumas turi savo ribas. Kas per daug, tas nesveika sako lietuviška patarlė.
