Anksčiau Marijampolėje lietuvį besiverčiantį prekyba buvo sunku rasti, – pradeda 1935 m. žinutę sename laikraštyje reporteris. – Jeigu kuris ir versdavosi prekyba, į tokį visi žiūrėjo labai abejingai ir sakydavo, kad niekas iš to neišeis.
Ilgą laiką lietuviams prekyboje (versle) nesisekdavo. Kitiems prekyba eidavosi neblogai. Pvz. dar prieš (pirmą) karą Marijampolėje įsteigtas kooperatyvas „Žagrė“ įgijo lietuvių tarpe pasitikėjimą ir ligi šiol puikiai verčiasi. Tačiau tokio pasisekimo buvo labai mažai.
Dabar Marijampolėje kas kita. Lietuvių krautuvės dygsta viena prie kitos, o kitataučių – likviduojasi. Lietuviai daugiausiai verčiasi smulkių ir valgomųjų daiktų prekyba. Tokių krautuvių Marijampolėje jau yra kelios dešimtys.
Valgyklos, alinės, restoranai – beveik visi lietuvių rankose. Anksčiau nebuvo maistinių. Dabar atidarytas „Drobė“ skyrius. Neblogai verčiasi baldų, ginklų, laikrodžių, vyno gaminių krautuvės.
Iš mieste esančių keturių vaistinių trys išlaikomos lietuvių. Visi knygynai, daugiau nei pusė kirpyklų, visos žymesnės siuvyklos yra lietuvių rankose. Labai didelį pasisekimą turi Žemės ūkio draugijos skyrius. Jis įvairiausiais maisto produktais plačiai aptarnauja ne tik miestą, bet ir kaimą – ūkio mašinomis ir geležies dirbiniais.
1935 m., Marijampolė
