Pirmieji Lietuvos valstybės atkūrimo metai buvo itin sunkūs. Miestuose vyravo chaosas – tvyrojo nežinomybė, siautėjo nedarbas. Prie nedarbo mažėjimo prisidėjo verslus kiek vėliau pradėję kurti žmonės.
Apie vieną tarpukario Marijampolės verslininką radau informacijos 1928 m. laikraštyje.
Karolis Vitmozeris – vokiečių kilmės verslo atstovas. Prekybininkas Virbalyje ir Marijampolėje turėjo mašinų remonto dirbtuves ir gamyklas. Taisydavo ne tik žemės ūkio techniką, bet ir automobilius, liedavo špižių.
Virbalio burmistras prisiminimuose minėjo vokietį kaip miestelio savivaldos atstovą. Karolis Vitmozeris ateidamas į tarybos posėdį visada atsinešdavo revolverį. Posėdžio metu laikydavo jį tik ant stalo. Toks atsargumas savaime suprantamas. Nepriklausomybės pradžioje kiekvienas galėjo būti taikinys. Miesteliuose siautėjo plėšikai, vagys ir žudikai.
Karolis Vitmozeris Virbalyje turėjo vadinamą špižo liejyklą ir mašinų fabriką. Vilniaus gatvėje dirbo beveik dvidešimt virbaliečių. Panaši gamykla buvo įsteigta Marijampolėje. Čia buvo įdarbinti daugiau nei trisdešimt marijampoliečių. Karolio verslai kapsų sostinėje buvo įsikūrę Kauno gatvėje.
Sename 1928 m. laikraštyje rašoma apie tais metais Lietuvoje vykusią žemės ūkio ir pramonės parodą.
Pasak publikacijos, „Labai didelis parodos aikštės plotas buvo apstatytas įvairiomis mašinomis ir padargais. Labiau sudėtingos mašinos buvo prikinkytos prie motorų. Lankytojai galėjo pamatyti kaip visa tai dirba.
Viena firma iš provincijos suvalkiečių ūkininkams žinoma jau nuo prieškarinių (laikotarpis iki pirmo pasaulinio karo) laikų. Tai Marijampolėje esanti inžinieriaus K. Vitmozerio įmonė. Ji įsteigta bene 1912 m. Įmonės savininkas mieste turi dirbtuvę, kuri atlieka mašinų remonto paslaugas.
Prie dirbtuvės įtaisyta elektrotechnikos laboratorija. Verslininkas turi generalinę atstovybę įmonių „Heinrich Lanz A. G.“, „Amerikos žibalo prekybos b-veinė“, „Motorenfabrik Darmstadt A.G.“.
Iš savo sandėlio esančio prie dirbtuvės Vitmozeris buvo atgabenęs parodon keletą motorų, kuliamų mašinų, traktorių. Beveik visos mašinos nuolat veikė. Žiūrėtojai labai domėjosi jo išstatytu naujos konstrukcijos traktoriu ir įvairiais motorais.
Paskutinėmis parodos dienomis nedideliame Vitmozerio paviljone dirbo keturi meistrai su darbiniais rūbais. Jie aiškino ūkininkams mašinų veikimo subtilybes. Mašinos buvo ne tik leidžiamos, bet išardomos ir vėl surenkamos. Viskas buvo labiau panašu ne į parodą, o į dirbtuves. Firmos savininkas lankytojams teikė paaiškinimus ir komentarus.
Tenka pasakyti, kad parodoje buvo mažai Lietuvoje gamintų padargų. Bet įrengimų prekyba atsidūrusi mūsų kooperatyvų ir privačių įmonių rankose“, – konstatuoja 1928 m. parodoje apsilankęs reporteris.
Pasak Vilniaus universiteto docento Sauliaus Kaubrio, „Valstybės saugumo policijos Marijampolės rajono „vokiečių šnipų“ sąraše (sudarytas ne anksčiau kaip 1936 metais) buvo minimas Vitmozeris Karolis, inžinierius, turįs Marijampolėje ir Virbalyje mašinų dirbtuves: „Rimtas, užsidaręs, vaikus auklėja grynai vokiškoje dvasioje. Turi užsienio pasą ir dažnai važinėja į Vokietiją. Kaipo tikras vokietininkas gali suteikti vokiečiams reikalingų informacijų. Skaitomas kaip informatorius.“
Lietuvą 1940 m. okupavus sovietams Karolis Vitmozeris galėjo persikelti gyventi į Vokietiją. Ko gero taip ir padarė, tačiau tolimesnis jo likimas nežinomas.
