Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai Suvalkijos miestuose, miesteliuose, miškuose ir laukuose tiesė siaurojo geležinkelio bėgius. Siauruko atšakos vingiavo Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Marijampolėje ir kitur.
Yra žinių, kad pirmais nepriklausomybės metais arkliai bėgiais traukdavo iš lentų sukaltą būdą, kurioje paprastai sėdėdavo keleiviai. Toks įmantrus arklinis geležinkeliukas kurį laiką vežiojo keleivius iš Marijampolės į Vilkaviškį ir atgal. Arklius vadeliojo būdos priekyje sėdintis darbuotojas. Laikraščiuose rašydavo, kad būda perpučiama vėjo ir kartais tiesiog nuvirsdavo nuo siaurųjų bėgių. Išvirtę keleiviai bandydavo taisyti padėtį.
1924 m. rugsėjo mėnesio laikraščio numeryje apie siaurųjų bėgių liekanas Kazlų Rūdos apylinkėse rašo laikraštis: „Kazlų-Rūda. Nors jau keletas metų kuomet vietos siaurasis geležinkelis mūsų rankose ir gana gyvai išnaudojamas miško ir durpių išvežimui, bet lig šiol maža atsižiūrima į geležinkelio turto surinkimą ir saugojimą.
Išėjus vokiečiams, be linijos Zapyškis-Kazlų Rūda, liko dar daug (siauruko) atšakų išvedžiotų po miškus. Kurios vėliau nebuvo naudojamos ir visiškai apleistos. Teko matyti tokia šaka – Dambravina-Kazlų Rūda. Dalis geležinkelio bėgių išnešiota, dalis – rūdija miške laukdama, kas ją parsigabens ratams taisyti ir kirviams kalti.
Kai kur guli nuversti apirę ir apardyti vagonėliai. Niekas į juos nekreipia dėmesio,“ – žinutę užbaigė senoji žurnalisto plunksna.
Vilkaviškyje siauruko bėgiai ėjo nuo Marijampolės pusės Vytauto gatve iki pat katedros. Toliau suko į dešinę ir vingiavo Gedimino gatve. Ruožas baigėsi Didžiųjų Šelvių kaime – čia iki šiol įsikūrusi Vilkaviškio geležinkelio stotis. Laikui bėgant bėgiai tapo nenaudojami ir apleisti – buvo pradėti ardyti.
