Istoriniame laikraštyje „Lietuvos Aidas“ 1935 metų publikacijoje pasakojama apie aukso paieškas Kalvarijoje. Kalbos apie netoli karininkų ramovės užkastus auksinius stalo įrankius žmonėms ramybės nedavė jau seniai.
Pasak senosios plunksnos, „Kalvarija – tai ne aukso kasyklos, o tik kuklus provincijos miestelis. Bet vis dėl to prieš kiek laiko į Kalvariją buvo atvažiavęs vienas inžinierius ir tūlas advokatas aukso ieškoti.
Mat prieš (pirmą aut. pastaba) karą Kalvarija buvo apskrities miestu. Čia buvo didelės kareivinės, kuriose gyveno daugybė rusų kariuomenės.
Pietinėje miesto dalyje prie Kalvarijos-Suvalkų plento esančių kareivinių, vienuose rūmuose, toje vietoje, kur dabar yra psichiatrinė ligoninė, buvusi rusų pulko karininkų ramovė. Ramovė buvusi labai ištaigingai įrengta. Sako, visi indai, šakutės, peiliai buvo iš gryno aukso.
Vokiečiams okupuojant Lietuvą, rusų kariuomenei iš Kalvarijos tekę staiga išsikraustyti. Nesuspėdami ir negalėdami viso turto su savimi pasiimti, pulko šeimininkai įsakė ramovės vedėjui visus brangiuosius auksinius daiktus užkasti į žemę, maždaug toje vietoje, kur dabar yra psichiatrinės ligoninės kiemas.
Tad minėtas inžinierius ir advokatas ir atvažiavę šių paslėptų turtų surasti. Jie su savimi atsivežė ir seną vietos planą, kuriame buvus pažymėta ir turtų paslėpimo vieta. Greit tą vietą suradę, pradėję paslėptųjų turtų ieškojimo darbus.
Ir tikrai buvę rasta daug užkastų indų. Induose buvę išgraviruoti rusų pulko vardo inicialai. Bet šiaip visi indai buvę paprasti, visiškai neauksiniai, nors minėtieji asmenys, tikrai, sako turėję žinių, kad žemėn turėję būti užkasti daugumoje aukso indai.
Ar pasinaudodami karo sumišimu ramovės šeimininkai tuos auksinius indus pasisavino asmeniškai sau, o žemėn užkasė tik pačius paprasčiausius, ar kas nors per karą tuos indus užėjo ir išsikasė – nežinia. Bet mūsų aukso ieškotojai, gal ir tikrai turėjusio būti paslėpto, brangaus turto jau nerado.“
1935 m., Kalvarija
