Marijampolėje ketvirtadienį vykęs Marijampolės regiono plėtros tarybos posėdis tapo platforma ne tik strateginiams ateities planams aptarti, bet ir konstruktyviai diskusijai tarp vietos savivaldos bei centrinės valdžios atstovų.
Pagrindinis dėmesys buvo skirtas Europos Sąjungos investicijų prieinamumui. Lietuvai naujuoju finansiniu laikotarpiu numatyta iki 14,2 mlrd. eurų, o regionams iš viso skirta daugiau nei 1,7 mlrd. eurų. Nors tikslus finansavimo paskirstymas regionams dar gali keistis, Marijampolės regione jau dabar sudaryta sutarčių už daugiau nei 157 mln. eurų investicijų. Kaip ir visoje šalyje, pagrindinės investavimo kryptys išlieka socialinė infrastruktūra ir paslaugos, viešoji infrastruktūra bei ekonomikos skatinimas.
Susitikimas buvo vienas iš Finansų ministerijos tęsiamų regioninių vizitų, skirtų stiprinti savivaldybių pasirengimą įgyvendinti Europos Sąjungos fondų finansuojamus projektus, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą bei užtikrinti sklandesnį investicijų įgyvendinimą regionuose. Nors Marijampolės regionas pagal investicijų mastą šalyje užima lyderiaujančias pozicijas ir rikiuojasi trečioje–ketvirtoje vietoje, savivaldybių vadovai neslėpė, kad kelią link realių pokyčių vis dar apsunkina perteklinė biurokratija ir nacionalinio lygmens nelankstumas.
Pagal vienam gyventojui tenkančias ES investicijas Marijampolės regionas yra tarp šalies lyderių – vienam gyventojui tenka 1068 eurai investicijų, o pagal šį rodiklį nusileidžiama tik Tauragės ir Utenos regionams. Vis dėlto pačių projektų įgyvendinimas, anot diskusijos dalyvių, galėtų vykti sparčiau.
„Marijampolės regioniniams projektams išmokėta beveik 7 proc. skirtų lėšų. Palyginimui, kituose regionuose išmokėta nuo 3 iki 17 proc. lėšų, o bendras regionų išmokėjimų vidurkis šalyje siekia 9 proc.“, – sakė finansų viceministrė.
Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, vertindamas susitikimo eigą, akcentavo principinę nuostatą – gyventojai neturi tapti „institucinės virtuvės“ įkaitais. Anot jo, žmonių pasitenkinimas tiesiogiai priklauso nuo apčiuopiamų rezultatų, o ne nuo administravimo procesų sudėtingumo.
Meras pažymėjo, kad suplanuoti darbai vyksta sėkmingai. Viena svarbiausių sričių – švietimas, kuriam numatytos itin reikšmingos, iki šiol regione neregėto masto investicijos – apie 14 mln. eurų.
P. Isoda teigiamai įvertino investicijas į miesto gerovę, švietimą bei strateginius objektus, tokius kaip Šešupės tilto statyba, tačiau kartu išsakė kritiką dėl sudėtingų CPVA procedūrų, ilgų derinimo terminų ir stringančių projektavimo procesų. Meras pabrėžė, kad savivaldybėms šiuo metu labiausiai trūksta ne papildomų metodinių rekomendacijų, o didesnio finansinio lankstumo ir pasitikėjimo.
Anot jo, nors bendradarbiavimo tarp savivaldybių galimybių netrūksta, jas dažnai riboja skirtingi kiekvienos savivaldybės poreikiai bei specifika, todėl vienodi sprendimai ne visuomet yra efektyvūs.
Regiono savivaldybių merai posėdžio metu įvardijo ir specifinius prioritetus, kurių įgyvendinimą dažnai apsunkina esami sistemos ribojimai. Kalvarijos savivaldybės meras Nerijus Šidlauskas akcentavo būtinybę investuoti į socialinę sritį bei turizmo plėtrą, išskirdamas senelių globos namų ir dienos centro įrengimą.
Vilkaviškio savivaldybės vadovas Algirdas Neiberka pažymėjo, kad ES investicijos yra esminis įrankis gerinant krašto įvaizdį ir gyvenimo kokybę, todėl tikimasi užtikrinti maksimalų projektų tęstinumą. Kazlų Rūdos ir Šakių rajono savivaldybių atstovai taip pat pabrėžė, kad vėluojantis priemonių prieinamumas bei didelė administracinė našta tampa pagrindiniais iššūkiais ribotiems žmogiškiesiems ištekliams.
Į savivaldybių vadovų iškeltus klausimus atsakiusi finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė pripažino, kad dabartinis ES investicijų etapas išryškino tam tikras sistemines ydas. Remdamasi tiesioginiu dialogu su merais, viceministrė patvirtino, jog ministerija išgirdo kritiką dėl lankstumo stokos, kai savivaldybės negalėjo paramos lėšų nukreipti ten, kur bendruomenių poreikis buvo didžiausias, pavyzdžiui, į daugiafunkcius centrus.
N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė pabrėžė, kad vienas svarbiausių ateities tikslų – nacionalinius teisės aktus pertvarkyti taip, kad savivalda galėtų savarankiškiau priimti sprendimus dėl investicijų krypčių, pripažįstant, jog būtent merai geriausiai žino vietos bendruomenių poreikius.
Kalbėdama apie biurokratinės naštos mažinimą, viceministrė pristatė konkrečius sprendimus: kartu su CPVA bus spartinamas lėšų išmokėjimas, operatyviau tikrinami viešieji pirkimai bei taikomos proporcingesnės finansinės korekcijos. Taip pat pažymėta, kad, reaguojant į geopolitinę situaciją, vasarį buvo peržiūrėta investicijų programa, įteisinant gynybą ir civilinę saugą kaip naujus prioritetus.
Finansų viceministrė paragino regiono gyventojus aktyviau įsitraukti į planavimo procesus per savivaldą bei vietos veiklos grupes, o ministerijos vardu pažadėjo dėti visas pastangas, kad investicijos taptų įrankiu, tarnaujančiu žmonėms, o ne taisyklėms.
Marijampolės regiono plėtros tarybos posėdis patvirtino bręstantį valstybės požiūrio į regioninę politiką pokytį – vis labiau pripažįstama, kad sėkmingas lėšų įsisavinimas neatsiejamas nuo didesnės savivaldos autonomijos. Marijampolės regiono pasiekimai transporto ir socialinės infrastruktūros srityse rodo didelį potencialą, tačiau siekiant jį visapusiškai išnaudoti būtinas tolesnis administracinės naštos mažinimas bei lankstesnis finansavimo modelis, orientuotas į tiesioginę naudą gyventojams.
Užsakomasis straipsnis.
Užsakymo numeris: SG-20-103
