Tarpukaryje Prienų bravoro alaus kokybė buvo lyginama su vokiečių alaus skoniu. Prieniškių gamintas alus parodose sulaukdavo itin gerų atsiliepimų. Ragautojai smetoninį alų vertino ir gyrė. Prienų aludariai aktyviai dalyvavo parodose su savo mieste gaminto alaus paviljonu.
Sename 1930 m. tarpukario laikraštyje rašoma, kad „neseniai įvyko alaus vaišės Volfo-Engelmano alaus bravore. Čia dalyvavo pramoninkai, prekybininkai, visuomenės, valdžios ir spaudos atstovai.
Vienas pramoninkas silpnai mokėjo lietuviškai ir prašė susirinkusių, kad leistų jam prabilti rusiškai. Šeimininkai ir svečiai nesipriešino. Minėtam pramonininkui pradėjus kalbėti iš užstalės pakilo vyriškis ir mandagiai pasakė: „Aš rusiškai nesuprantu. Man daug maloniau būtų girdėti ponus pramonininkus kalbant lietuviškai.“
Tuos žodžius pasakė Prienų bravoro savininkas p. Šakovas. Susirinkusieji svečiai jo pareiškimą palydėjo plojimais.
Šakovas gali būti pavyzdžiu daugeliui ne tik savo lietuvišku nusistatymu. Verslininko sugebėjimai sėkmingai vesti savo įmonę yra pavyzdys visiems.
Prieš (pirmąjį pasaulinį) karą Prienų Goldbergo alaus bravoras niekuo nesiskyrė nuo kitų provincijos alaus skonių. Vėliau bravoras perėjo į minėto Šakovo rankas. Dabar bravoras tiek patobulėjęs ir išaugęs, kad jo gamybos alus susilygino su Vokietijos bravorų alumi. O kai kurios Prienų alaus rūšys primena tikrąjį Bavarijos ir Pilzeno alaus skonį, kuriuo taip didžiuojasi Čekoslovakija.
Pavasarinėje parodoje Eitkūnuose Prienų alus turėjo didžiausią pasisekimą. Net ir tenykščiai vokiečiai reikalavo tik alaus iš Prienų. Ypatingą dėmesį patyrė alus pavadinimu „Pale-ale“ ir „Imperial extra porter“. Alaus ekspertai ir žinovai pripažįsta, kad toks alus gali sudaryti konkurenciją užsienyje.
Prienų alus parodoje pasistatė itin patrauklų paviljoną. Gerai nusiteikę kauniečiai ir vokiečiai pranašauja, kad p. Šakovo alus pritrauks dar daugiau lankytojų ateities parodose.
Būsimiems parodos lankytojams palinkėsime, kad beragaudami Prienų alų jie per daug „nenusilinksmintų“, kadangi tas alus, nepaisant jo švelnaus skonio, yra stiprus. Be saiko tą alų gerti nepatariama.“
1930 m.
