Nedaug trūko, kad anksčiau miegoti nuėję mūsų piliečiai, šiandien būtų pabudę su netikėta žinia apie naują karinį konfliktą Europoje. Šį kartą ne kur rytuose, bet pačiame Europos viduryje – Balkanuose.
Kosovo vyriausybė pranešė, nuo pirmadienio į Kosovą su Serbijos išduotais asmens dokumentais atvykstantys asmenys turės pasikeisti juos laikinais dokumentais, kol viešės šalyje. Taip pat paskelbė, kad vietos serbai, kurių automobiliai važinėja su Serbijos registracijos numeriais, turės per du mėnesius juos pasikeisti į Kosovo numerius. Tai iššaukė vietinių serbų, sudarančių daugumą Kosovo šiauriniame regione, pyktį. Įvyko pareigūnų apšaudymas pasienyje. Serbų mažuma, nepripažįstanti Kosovo valdžios, pradėjo blokuoti kelius.
Žibalo į rusenantį konfliktą įpylė pats Serbijos prezidentas, pareiškęs, kad albanai šiąnakt planuoja pulti Serbiją, ir pasiuntęs į pasienį karinius dalinius. Tiesa patys albanai, nenorėdami tolesnės eskalacijos, savo priimtus sprendimus atidėjo mėnesiui. Ir pasaulis ryte vėl gėrė kavą lyg niekur nieko.
Jei jums visi šie įvykiai kažkuo primena rusišką naratyvą, tai jūs visiškai teisūs. Serbija yra viena didžiausių Rusijos rėmėjų Europoje. Skirtumas nuo Ukrainas tik tas, kad Kosove yra dislokuotos NATO taikos palaikymo pajėgos. Tarp jų tikrai tarnauja ir bent vienas Lietuvos pareigūnas. Tad, skirtingai nei Ukrainoje, į šį konfliktą tiesiogiai gali būti įvelti ir NATO. O Putinui, įklimpusiam Ukrainoje, tokia dovanėlė būtų ideali. Neatmestina, kad visame šiame konflikte atrasime ir rusiškų rublių kvapą, ir ilgus Rusijos spectarnybų nagus.
O rublių Serbijai Rusija negaili. Ne atsitiktinai šio straipsnio pavadinime miniu sportą. Pamenate garsiąsias Eurolygos varžybas tarp Kauno Žalgirio ir Crvena Zvezda klubų? Tuo metu serbų komanda demonstratyviai prieš varžybas atsisakė pareikšti paramą kovojančiai Ukrainai ir laikyti jos vėliavą ar plakatą „Stop war“. Į ką tūžmingai sureagavę lietuviai nušvilpė ir necenzūriniais žodžiais išvadino priešininkų komandą. Kilo konfliktas tarp vietinių lietuvių bei atvykusių serbų sirgalių. Žalgiris vėliau gavo baudą. O štai stebint atsakomąsias varžybas Serbijoje, kiekvienas krepšinio transliacijos žiūrovas galėjo pastebėti vietinių sirgalių salėje laikomus politinius plakatus, nukreiptus prieš NATO ar ES.
prisistatančio Kitas sezonas Eurolygoje žada daug intrigų. Visų pirma, tuo, kad „Žalgirio“, visos Lietuvos komanda, laukia net keturios akistatos su serbiškais klubais. Eurolygai išmetus Rusijos remiamus vietinius klubus į viena iš atsilaisvinusių vietų pateko Belgrado „Partizan“. Ironija tame, kad šiuos serbiškus klubus lyg tyčia dosniai pradėjo remti tas pats Gazprom. Praradus tiesioginį kanalą per rusiškus klubus, Kremlius rado spragą per kurią galės ir toliau platinti rusišką naratyvą ir savo minkštąją galią Europai. Iki šiol serbiški klubai pagal biudžetą būdavo lentelės dugne. Bet dabar jie tampa rimtais vidutiniokais. Ir niekas net neslepia, jog visa tai apmokama iš Gazprom antrinių įmonių Serbijoje. Ukraina neturi savo komandos Eurolygoje. Jei „Žalgiris“ laiko save visos Lietuvos komanda, tai mums gali tekti pareiga „atstovėti“ tiesą krepšinio aikštelėje. Primiršti CASK – Žalgirio dvikovų laikai grįžta kita forma.
Aišku, kyla klausimas, jeigu serbų politikai pasiduoda Rusijos rublių įtakai ir uždega Balkanų katilą, ar nebus taip, jog ir Serbijos komandos bus pašalintos iš Eurolygos? Juk draugystė su Rusija dar niekam neatnešė naudos ilgalaikėje perspektyvoje. Tiek versle, tiek sporte.
Ilgai ieškoti nereikia. Galime paimti vietinio Marijampolės moterų krepšinio klubo „Arvi“ atvejį. Jaunoji karta gal nežino, bet senoji vis dar prisimena, kaip šis klubas ilgą laiką buvo sidabro ar bronzos medalio laureatas. O dvikovos tarp Marijampolės „Arvi“ ir Vilniaus „Telekomo“ krepšininkių, kažkuo priminė vyrų krepšinio derbius tarp „Žalgirio“ ir „Lietuvos Ryto“. Tačiau nesėkmingi rėmėjos įmonės sprendimai, tarp kurių vienas buvo paieškoti laimės rusiškame verslo pasaulyje, privedė prie to, kad šio stipraus klubo nebeliko.
Tiesą sakant, net nereikia knaisiotis toli po praeitį. Štai Vičiūnų kompanija, turinti fabriką Kaliningrade, sprendžia dešimčių milijonų klausimą. Ir net nesvarbu, kiek jie dels su pasitraukimu iš Rusijos. Suinvestuotų visų į fabriką, techniką, įrangą milijonų jau neatgaus. Nes viskas prie ko prisiliečia „rusiškasis pasaulis“ virsta mėšlu. Ir nesvarbu, ar tai liečia verslą, ar kultūrą, ar sportą. Ir kiekvienas, kas su tuo prasideda, turi tai žinoti. Šis patarimas šiandien galioja ir Serbijai.
Giedrius Iškauskas
