Tinklalaidės (vadinami „podcastai“) – itin sparčiai auganti žiniasklaidos forma, dažnai tampanti puikia erdve jauniems žmonėms pademonstruoti savo talentus, žinias, produktus ar tiesiog išreikšti nuomonę.
Visgi, dažnu atveju, pastarosios neapsieina be necenzūrinės leksikos, o griežta kontrolė čia nėra taikoma, tad žalinga informacija tampa prieinama nepilnamečiams.
„Sūduvos gidas“ nusprendė pasidomėti, ką apie šią problemą mano Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).
VLKK Bendrojo skyriaus vedėja Aurelija Dvylytė tikina, kad necenzūrinės leksikos interneto erdvėje niekada netrūko, tai tai nėra tik pastarojo meto požymis.
Anot vedėjos, interneto erdvė, socialiniai tinklai yra ta vieta, kurioje liejamos įvairiausios emocijos įvairia leksika.
A. Dvylytė mano, jog necenzūrinės leksikos vartojimas pirmiausia yra ne kalbinis, o etikos klausimas.
Prakalbus apie taikomas kontrolės priemones, VLKK skyriaus vedėja A. Dvylytė informuoja, kad įvairių vaizdo siužetų, tinklalaidžių žymėjimo, taip pat teisinių priemonių klausimą (ar užtenka esamų teisės aktuose numatytų priemonių, ar matytų pokyčių poreikį ir pan.) galėtų komentuoti už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo priežiūrą atsakingos institucijos (Visuomenės informavimo etikos komisija, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga ir kt.).
Visgi, vedėja pabrėžia, kad kalbinių iniciatyvų, atkreipiančių dėmesį į šį klausimą, taip pat yra – viena iš tokių šiemet vyksta Šiauliuose, kurie yra Lietuvių kalbos dienų sostinė.
Viena iš Šiaulių miesto iniciatyvų – siekti, kad Šiauliai taptų miestu be svetimų kalbų keiksmažodžių, todėl gražių pavyzdžių tikrai galima rasti.
