Trečiojo amžiaus universiteto atstovė: ,,Mokymasis jiems – kaip vaistas“

Marijampolės Trečiojo amžiaus universitetas (TAU) nesustabdė savo veiklos. Universitetas ir toliau sėkmingai organizuoja paskaitas senjorams, tačiau neformaliojo suaugusiųjų mokymo koordinatorė Aušrinė Česnulienė pripažįsta, kad su sunkumais teko susidurti.

 – Kaip įprastai atrodo mokymasis Trečiojo amžiaus universitete?

– Iš viso yra 14 fakultetų. Studijos viename fakultete trunka dvejus mokslo metus, tik Užsienio kalbų ir Informacinių technologijų fakultetų programos trunka vienerius  metus, nes žmogus per juos išklauso 40 akademinių valandų programas. Kiekvieno fakulteto užsiėmimai vyksta mažiausiai kartą per mėnesį. Tai gali pasirodyti nedaug, tačiau yra 14 fakultetų, skirtingos užsienio kalbų grupės bei 5 meno kolektyvai. Taigi, jei žmogus nori lankyti keletą fakultetų ir meno kolektyvą, tai viskam reikia laiko, ir tų užsiėmimų išeina daugiau nei vieną kartą per mėnesį.

 – Ar greitai perėjote prie nuotolinio mokymosi karantino metu?

–  Perėjimas vyko lėtai, nes nesitikėjome, kad karantinas truks taip ilgai. Kovą prasidėjo karantinas, o mokslo metai pas mus baigiasi jau gegužę. Spalio pirmąją pradedame naujus mokslo metus, nes ši diena yra Tarptautinė pagyvenusiųjų žmonių diena. Galvojome, kad jau nuo naujų mokslo metų grįšime į senas vėžes, todėl neskubėjome pereiti prie nuotolinio mokymosi. Iš pradžių nedarėme jokių online susitikimų. Pirmiausia siuntėme įvairias video paskaitas, užduotėles, kurias senjorai patys nagrinėjo savarankiškai. Mūsų studentai labai aktyvūs Facebook platformoje, todėl su Universiteto direktore Ona Sakalauskiene keldavome įvairių užduočių ten, dalindavomės savo kasdienine veikla komentaruose, pavyzdžiui, velykiniais atributais, papuošimais.

 – Kaip prasidėjo susitikimai nuotoliniu būdu?

–  Lapkričio mėnesį sugalvojau, kad tie, kurie turi Zoom programą, galėtų pabandyti prisijungti į bendrą susitikimą bent pasikalbėti. Vienas iš pirmųjų susitikimų buvo naujametinis. Visiems pranešiau, jog tai ne paskaita, o pasidalinimas geromis naujienomis. Netgi buvo uždrausta kalbėti niūriomis temomis, tokiomis,  kaip karantinas, pandemija, uždarymas ir panašiai. Norėjau, kad tai būtų susitelkimas ties pozityviais dalykais. O vėliau jau prasidėjo lektorių paskaitos.

 – Su kokiais sunkumais teko susidurti, pereinant prie kitokio mokymosi būdo?

– Dauguma vyresnių žmonių iš tiesų bijo technologijų. Ta baimė yra daug didesnė negu mums, jaunesniems, nes mes esame jau užaugę su kompiuteriais ir mobiliaisiais. Senjorai, nors ir turi išmaniuosius telefonus ar kompiuterius, tačiau dauguma jų nemoka parsisiųsti Zoom’o. Taigi, nusprendžiau skambinti kiekvienam žmogui, kuris norėjo išmokti parsisiųsti programėlę, tačiau susidūrė su problemomis. Telefonu žingsnis po žingsnio aiškinau, kaip parsisiųsti programėlę ir ją įsirašyti. Vis dėlto, pamačiau, kad man tai užima labai daug laiko, todėl padariau keletą išsamių vaizdo įrašų, kaip parsisiųsti programėlę, užsiregistruoti ir kaip prisijungti prie paskaitos. Taigi, tų vaizdo įrašų dėka atsirado daug daugiau žmonių, kurie gali dalyvauti paskaitose.

 – Kokių privalumų karantinas suteikė Universitetui?

– Atsirado lektorių ne tik iš mūsų Universiteto, kurie nori pravesti paskaitas senjorams. Lietuvos mokslų akademijos skyrius Mokslininkų rūmai kviečia į renginius iš ciklo Mokslo žinių dienos. Jie nori populiarinti mokslą, todėl šios akademijos paskaitas kviečia ir mūsų studentus-senjorus. Taip pat labiau tarpusavyje pradėjo bendradarbiauti Trečiojo amžiaus universitetai. Su mumis susiekė Šilutės Trečiojo amžiaus universiteto atstovas ir pasiūlė dalintis savo online paskaitomis. Mes taip pat dalinamės paskaitomis su kitais Trečiojo amžiaus universitetais, todėl atsirado galimybė į paskaitas įtraukti didesnį senjorų skaičių. Taip pat nuotolinis mokymasis suteikė galimybę išgirsti labai įdomių lektorių ir iš kitų šalių, pavyzdžiui, Norvegijos ar Danijos. Gyvai šių lektorių neturėtumėme galimybės išgirsti, taigi dabar yra puiki proga naudotis šiais privalumais.

 – Šis laikotarpis yra ypač sudėtingas senjorams, kai šventes turi sutikti vieni, o artimuosius mato kur kas rečiau. Kokią psichologinę pagalbą suteikiate garbaus amžiaus žmonėms?

– Vieną iš pirmųjų nuotolinių paskaitų vedė Marijampolės TAU Psichologijos fakulteto dekanė Rima Klasavičienė. Užsiėmimas buvo apie emocinę būseną, apie pozityvumą, kokie jausmai gali apimti pandemijos laikotarpiu ir kaip su tuo tvarkytis. Dauguma senjorų tikrai jaučiasi vieniši, jiems trūksta bendravimo. Pačios paskaitos jau yra kaip psichologinė pagalba, nes yra galimybė prasiblaškyti. Viena senjorė šiandien pasakė, kad jai šitie užsiėmimai yra kaip balzamas, kuris dieną padaro šviesesnę. Manau, kad būtent dabar dauguma žmonių suprato, kad jiems Trečiojo amžiaus universitetas yra didelė gyvenimo dalis, o mokymasis – kaip vaistas. Žinoma, mes bendradarbiaujame su Visuomenės sveikatos biuru, kuris dalinasi informacija apie registraciją anoniminiams pokalbiams su psichologais. Būna ir tokių situacijų, kuomet man paskambina mūsų garbaus amžiaus studentas be jokios konkrečios priežasties, tiesiog norėdamas pasikalbėti. Turime net 30 studenčių-senjorių, kurios yra „Sidabrinės linijos“ savanorės. Taigi, pagalbos yra, stengiamės parodyti, kad gyvenimas nesustojo ir turime prisitaikyti prie esamos situacijos.

 –  Kokie yra Marijampolės TAU planai po karantino?

– Planuojame surengti atidėtą 15 metų TAU gyvavimo šventę, laukia mūsų folkloro ansamblio „Senapilė“ 10 metų veiklos jubiliejus, kuris taip pat liko nepaminėtas. Taip pat planuojame važiuoti į Jūrmalą, Gruziją, Sankt Peterburgą – visos šios kelionės buvo nukeltos, tačiau po karantino tikimės, kad pavyks išvykti į užsienį ir suorganizuoti ekskursijas po Lietuvą. Rengiame ir naujus projektus. Vieną tarptautinį projektą su Suomija ir Latvija jau neseniai baigėme. Projektas vadinosi „Iš praeities į ateitį“. Turėjome galimybę prisiminti ir tyrinėti pamirštus, labai senus maisto gaminimo receptus, padarėme bendrą elektroninę receptų knygą, kuri yra išversta keturiomis kalbomis. Žinoma, panašių projektų ateityje tikimės ir daugiau.

– Pabaigai norėčiau paklausti, ar norintiems mokytis Trečiojo amžiaus universitete, reikia atitikti kokius nors reikalavimus?

– Reikia noro ir laiko, nėra jokių apribojimų. Žmogus, pradėjęs mokytis mūsų Universitete, turi sumokėti 40 eurų už dvejus mokslo metus viename fakultete, jeigu mūsų studentas pasirenka mokytis dvejuose fakultetuose, už dvejus metus reikės sumokėti 80 eurų, taigi kaina priklauso nuo pasirinktų fakultetų skaičiaus. Tam, kad noro mokytis būtų daugiau, mūsų TAU direktorė Ona Sakalauskienė sugalvojo taškų sistemą. Kadangi dalyvaujame įvairiose akcijose, projektuose, tad žmones už aktyvų dalyvavimą ir gerus darbus skatiname taškais, kurie vėliau virsta ekskursijomis ar bilietais į koncertą. Dabar mūsų senjorai lygiai taip pat renka taškus už dalyvavimą nuotoliniuose užsiėmimuose, kad būtų didesnė motyvacija.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Urtė Karčiauskaitė

Marijampolės Trečiojo amžiaus universiteto archyvo nuotraukos.