Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (57 proc.) rinktųsi būsto paskolą, jei jos mėnesinė įmoka būtų panaši į dabartinę nuomos kainą, rodo naujausia „Norstat“ apklausa.
Taigi, nuoma dažnam tėra laikina stotelė, o galutinis tikslas išlieka nuosavas būstas. Apie tai, kodėl Lietuvoje jis toks svarbus, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
Nuomotis priverčia finansinė padėtis
Sprendimą tarp nuomos ir nuosavo būsto lemia finansinės galimybės. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste 60 kv. metrų ploto butas kainuoja apie 240 tūkst. eurų. Vertinant pagal šį rodiklį, Vilniuje butai yra vieni brangiausių Europos Sąjungoje.
„Būstas įperkamas tikrai ne visiems, tačiau rinkai jau ir taip esant prisotintai, o nuomos kainoms toliau kylant, mėnesinė būsto paskolos įmoka gali tapti panaši. Dėl to natūraliai pradedame svarstyti apie nuosavus namus. Pavyzdžiui, vidutinė paskolos suma 50 kv. metrų butui 2025 metais buvo apie 110 tūkst. eurų. Įmoka tokiai paskolai 30 metų laikotarpiui sudaro apie 533 eurus per mėnesį, skaičiuojant su 4,12 proc. bendra palūkanų norma. Tuo tarpu 50 kv. metrų buto nuoma vidutiniame rajone siekia apie 850 eurų per mėnesį be komunalinių mokesčių. Įsigijus tokį būstą kas mėnesį mokama suma nebėra tiesiog išlaidos, o virsta investicija į savo turtą ir finansinę ateitį“, – sako L. Žukovė.
Apklausos duomenys rodo, kad toks požiūris ypač būdingas jaunesniems gyventojams – net 65 proc. 18–29 metų ir 50 proc. 30–39 metų respondentų teigia, kad tikrai pirktų būstą, jei paskolos įmoka būtų lygi jų mokamai nuomai.
„Nuosavo būsto siekis išlieka itin stiprus tarp jaunų žmonių, pastarieji dažniausiai ir yra aktyviausi pirmojo būsto pirkėjai. Pavyzdžiui, „Luminor“ banko duomenimis, daugiau nei pusė (55 proc.) būsto paskolų sutarčių sudaromos su jaunesniais nei 36 metų gyventojais“, – teigia L. Žukovė.
Pirkti skatina stabilumo poreikis
Ekspertės teigimu, viena pagrindinių priežasčių žmogui siekti nuosavo būsto yra stabilumo jausmas. Nuosavybė suteikia kontrolės ir leidžia planuoti gyvenimą ilgesniam laikotarpiui.
„Nuomodamiesi būstą susiduriame su neapibrėžtumu – nuomos kaina gali bet kada keistis, savininkas gali priimti sprendimą parduoti ar nutraukti nuomos sutartį. Iš kitos pusės, nuosavas būstas suteikia saugumo jausmą ir leidžia susikurti savo aplinką be papildomų rizikų jos netekti, kas ypač aktualu šeimoms ar ilgalaikius planus kuriantiems žmonėms, siekiantiems įsitvirtinti vienoje vietoje“, – aiškina L. Žukovė.
Vertina būstą ir kaip investiciją
Kita priežastis siekti nuosavo būsto – Lietuvoje jis laikomas viena patraukliausių ilgalaikių investicijų formų. Pasak L. Žukovės, nekilnojamojo turto vertė linkusi augti. Tai ypač išryškėja infliacijos laikotarpiais – kai pinigų perkamoji galia mažėja, būstas tampa tam tikra apsauga. Vis dėlto, sprendimas jį įsigyti yra ir ilgalaikis finansinis įsipareigojimas, todėl sprendimą reikėtų priimti atsakingai.
„Vertindami būstą kaip investiciją atsižvelkite į individualius savo poreikius. Tam tikru atveju tai gali būti investicija siekiant vertės prieaugio, kitu atveju – tik papildomas įsipareigojimas. Viskas priklauso nuo individualaus namų ūkio poreikių, gyvenimo būdo. Reikėtų įvertinti, ar esate sėslus žmogus, ar, susiklosčius tinkamoms aplinkybėms, verčiau keliautumėte aplink pasaulį“, – pastebi L. Žukovė.
Galiausiai, ekspertė pataria įvertinti kelis aspektus, tokius kaip rizikos tolerancija – kuriam laikotarpiui planuojate investuoti bei kaip greit gali prireikti investuotas lėšas panaudoti kitur. Taip pat, ar tikslas yra gauti ilgalaikę grąžą, o galbūt siekiate spekuliacijos tikslų. Taip pat atsižvelkite ir į tai, ar investicijų grąža ilguoju laikotarpiu viršytų būsto vertės augimą.
„Nuosavo būsto siekis Lietuvoje išlieka stiprus, tačiau šiandien jį lydi ir racionalesnis požiūris, ne tik nuosavybės ir stabilumo siekio kultūra. Gyventojai vertina tikėtiną grąžą, riziką, likvidumą ir ilgalaikę finansinę naudą. Kitaip tariant, nuosavas būstas išlieka vertybe, tačiau tampa ir sąmoningai pasirinkta finansine strategija“, – apibendrina L. Žukovė.
Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2026 metų vasario mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta apie tūkstantį 18–60 metų amžiaus žmonių.
