Pusė šalies neregių bei silpnaregių, judančių savarankiškai su baltąja lazdele, teigia, jog pastaroji nepadeda įveikti visų kylančių iššūkių viešose erdvėse. Tai rodo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) inicijuotas tyrimas.
LASS prezidento Pauliaus Kalvelio teigimu, neregiai dažnai nesijaučia saugūs, judėdami viešose erdvėse.
„Šiuo metu esanti pagrindinė pagalbinė priemonė gyventojams su regos negalia – baltoji lazdelė – neužtikrina visų galimybių saugiai judėti. Su pastarąja neregys gali jausti aplink kojas esančias kliūtis, tačiau ne visada gebėti jas saugiai apeiti, nesusižalodamas. Be to, su baltąja lazdele neįmanoma aptikti akių lygyje esančių kelio ženklų ar kitų nepatogumų. Deja, bet su tokia situacija susiduriame dėl aplinkos sąlygų, kurios nėra pritaikytos neregiams“, – teigia P.Kalvelis.
Apklausos duomenimis, beveik 48 proc. respondentų, judėdami savarankiškai, naudoja baltąją lazdelę, iš kurių kas antras (52,6 proc.) teigia, jog ji nepadeda įveikti visų kylančių iššūkių.
Tuo tarpu 42,7 proc. apklaustųjų sako, kad, judėdami viešose erdvėse, pasitelkia ir išmanųjį telefoną, 12,2 proc. – niekada neišeina iš namų be kito žmogaus pagalbos.
Kaip didžiausią problemą savarankiškai judėti viešose vietose neregiai bei silpnaregiai įvardija kelyje esančias kliūtis – infrastruktūros remonto darbai, netvarkingai palikti paspirtukai, akių lygyje esantys kelio ženklai ar kiti nepatogumai. Šią problemą išskyrė beveik 72 proc. regos negalią turinčių gyventojų.
Beveik 7 iš 10 respondentų (67 proc.) teigia, kad labiausiai prie didesnio saugumo, judant viešose erdvėse, prisidėtų fizinės aplinkos sutvarkymas, taip pat – asmeninis asistentas (60,6 proc.) bei pritaikytas viešasis transportas (51,2 proc.).
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos apklausa vykdyta šių metų liepos 5–22 dienomis. Jos metu apklausti 164 sąjungos nariai, iš kurių 66,46 proc. yra silpnaregiai, 33,54 proc. – neregiai.
